Per karines pratybas „Barboros atsakas 21“ Pabradėje artileristai demonstruoja prieš šešis metus kariuomenės įsigytos įrangos galimybes. Kariai treniruojasi atlikti ugnies paramos užduotis Lietuvos sausumos teritorijos gynybai. Naudoja realius kovinius šaudmenis ir artilerijos ugnimi iš didelių atstumų remia poligone manevruojančius pėstininkus. Taip Lietuvos kariuomenė treniruojasi remti manevrinius padalinius netiesiogine ugnimi.
Pratybas stebi prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sako, kad šių naujų artilerinių sistemų įsigijimas valstybei ypač svarbus, mat taip Lietuva labai aiškiai demonstruoja, kad jos kariuomenė modernėja.
„Mes matome, kad mūsų kariai yra puikiai pasirengę atlikti numatytas užduotis“, – teigia G. Nausėda.
Aš galvoju, kad ateityje mes turime skirti dar daugiau dėmesio karinės įrangos ir technologijų įsigijimui, tam kad atgrasytume nedraugus, tuos kas turi piktų kėslų mūsų atžvilgiu, bet visą tai galime padaryti ne tik investuodami į naują techniką, į savo karių kvalifikaciją, bet ir glaudžiai bendradarbiaudami su kitomis valstybėmis.
Kariuomenės vadas sako, kad svarbiausia kariuomenei strateguoti ir planuoti veiksmus, kaip veikti, jei to prireiktų jau su esamais pajėgumais, tačiau jie taip pat bus stiprinami.
„Visą laiką kariuomenė vystosi ir tų pajėgumų visą laiką, man kaip vadui, niekada nė vienas vadas nebuvo patenkintas tuo, ką turi, visą laiką reikia daugiau, bet faktas yra, kad turim aiškų planą, vystyt tiek manevrą, tiek ugnies galią, tiek oro gynybą, įdiegiant naujas technologijas, ypatingai dronus. Reikia papildyti tas artilerijos sistemas, kurias dabar turime, turime galvoti apie prieštankinius pajėgumus toliau“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Tam pritaria ir Krašto apsaugos ministras.
„Mes savo pajėgumus turim vystyti ir įdėti į NATO šalių bendrą indelį, šitie pajėgumai yra NATO šalių pajėgumas ir mes esam su kitom šalim suplanavę bendrus veiksmus“, – kalba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Šalies vadovas pabrėžia, kad dabar, tvyrant įtampai dėl karo grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos pusės, valstybė daug investuoja į atsparumo stiprinimą, atgrasymo ir gynybos įrankius.
„Tikrai yra pakankamai daug įtampos mūsų regione ir matome šiandien Ukrainą kaip taikinį numeris vienas, bet tai jokių būdu nereiškia, kad Baltijos regionas bus paliktas ne draugų nuošalyje. Ir aš noriu, kad visi puikiai žinotų, kad Lietuvos kariuomenė pasiruošusi atgrasymams kartu su sąjungininkais“, – teigia G. Nausėda.
Anot prezidento, krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtra ir finansavimas yra valstybės saugumo užtikrinimo veiksnys, tačiau visuotinė gynybos parengtis yra ir bendras visų piliečių, karių, šaulių, valstybės ir savivaldybės institucijų įdirbis.
