Dūrio su pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze Lietuvoje jau sulaukė daugiau nei 50 tūkstančių žmonių, daugiau nei 8 tūkstančiai gavo ir antrąją dozė. Oficialiai laboratorijos nuo pandemijos pradžios aptiko daugiau nei 173 tūkstančius infekcijų.
Dar dalis besimptomių COVID-19 atvejų į statistiką nėra įtraukti, dėl to Sveikatos apsaugos ministerija spėja, kad iš viso apie pusė milijono žmonių Lietuvoje jau gali turėti susiformavusį imunitetą.
„Persirgusių žmonių Lietuvoje kiekis pasaulio mastu yra didelis. Šiuo metu oficialiai fiksuojama apie 7 procentai, serologiniai tyrimai gydymo ištaigose rodo iki 20 procentų“, – sako Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas.
Augant imunitetą turinčių žmonių skaičiui, padaugėjo ir kalbų apie skiepų arba imuniteto pasą – priemonę, kuri leistų skirstyti gyventojus į tuos, kurie turi imunitetą nuo COVID-19, ir į tuos, kuriems jis nesusiformavęs. Popieriniai pasai su vakcinacijos informacija dar praėjusių metų pabaigoje pasirodė Jutinėse Amerikos Valstijose.
O didžiosios tarptautinės kompanijos „Google“, „Apple“, „Microsoft“ šiuo metu reiškia vis daugiau susidomėjimo panašiais pasais, kalba apie skaitmenines jų versijas.
„Labiau panašu, kad tai bus programėlė. Realiausias dalykas, kad tai bus aplikacija, universali visose šalyse. Žiūrint iš kitos pusės, yra pavienių iniciatyvų, atskirų šalių, kur šnekama, kad reikia daryti arba skaitmeninį dokumentą, arba knygelės pavidalo fizinį dokumentą knygelės pavidalu“, – pasakoja „Paysera“ viceprezidentas Marius Pareščius.
Atsilikti nenori ir Europos Sąjunga. Valstybių vadovai pradeda diskusijas apie imuniteto pasą, sertifikatą. Šiose diskusijose šiuo metu dalyvauja ir Gitanas Nausėda.
„Europos vadovų taryboje numatyta diskutuoti apie vakcinų sertifikatą. Europos komisiją yra pateikusi pasiūlymą sutarti dėl tokio koncepto“, – teigia Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Tuo tarpu Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas sako, kad reikia vakcinacijos sertifikato, leisiančio matyti aiškią kiekvieno asmens vakcinacijos istoriją.
„Tai leistų užtikrinti tinkamas medicinines paslaugas. Patikimi, patikrinti sertifikatai taip pat leistų žmonių medicininę istoriją naudoti kitose Europos Sąjungos šalyse. Sertifikatai leistų padėti kontroliuoti galiojančius karantino ribojimus“, – prideda jis.
Susitarimą tikimąsi pasiekti iki sausio pabaigos. Valstybės kol kas ginčijasi, kiek plačiai būtų galima naudoti tokį pasą.
„Yra diskusija tarp valstybių narių, ar toks sertifikatas būtų skirtas tik medicininiams tikslams, kaip antai Lietuvoje yra egzistuojanti sistema, kur elektroniškai kiekvienas pilietis turi skiepų informaciją, ar taip pat būtų ši sistema taikant ir keliaujant, palengvinant keliones“, – sako užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
Taikyti imuniteto pasą galima labai plačiai. Pavyzdžiui ligoninės galėtų lengviau kontroliuoti pacientų srautus.
„Taip pat ir darbo organizavimas. Pavyzdžiui, pacientų guldymas į ligoninę. Jeigu mes vieną saugų su imunitetu prieš COVID-19 į tą pačią palatą paguldom su kitu, kuris neturi imuniteto, mes turime saugią kombinaciją. Vieno žmogaus jis negali užkrėsti, ir užsikrėsti nuo kito“, – teigia V. Pečeliūnas.
Sveikatos ekspertų tarybos narė Aurelija Žvirblienė pastebi ir kitų privalumų.
„Mes turėsime mažiau apribojimų: kelionės. Galų gale darbovietėse tai leis valdyti srautus. Pavyzdžiui, kad atsparūs žmonės dirbtų su tais, kurie nepersirgę“, – aiškina ji.
Buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga primena, kad Lietuva vieną skiepų paso variantą jau turi. Tai Pasaulio Sveikatos organizacijos skiepų pasas. Tiesa, jis – popierinis.
„Tai yra popierinė knygutė, kurioje įrašai apie skiepus, aš neprisimenu, kur man reikėjo keliauti, skiepytis nuo hepatito B. Elektroninis dokumentas leistų ir saugumo elemento daugiau įnešti ir mažiau biurokratijos, nereikėtų spausdinti knygelių, ranka rašyti“, – sako jis.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras mano, kad jau egzistuojančius popierinius pasus Europos valstybės galėtų naudoti tol kol bus sukurtos išmanios sistemos, o tai, anot ekspertų, gali užtrukti ištisus mėnesius. Imuniteto pasus reikia pradėti naudoti kuo greičiau. Esą kol ilgiau bus delsiama, tuo bus mažiau naudos.
„Pasiekus vadinamąjį visuomeninį imunitetą, kuris vadinamas bandos imunitetu, pandemija bus sustabdyta. Tuomet ta informacija nebus labai aktuali. Nebent specifinėse situacijose. Pavyzdžiui, ligoninėse, kur dalis žmonių gali būti neimunizuotų“, – priduria V. Pečeliūnas.
Europos Vadovų Taryboje Nausėda taip pat kelią tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti apie du trečdalius visų bendrijos gyventojų. Tai reikštų, kad Lietuvoje skiepus turėtų gauti apie 2 milijonai gyventojų.
„Europos sąjunga turėtų siekti iki vasaros vakcinuoti tiek žmonių, kad būtų sukurtas kolektyvinis imunitetas. Tam nepakanka nei dabartinio vakcinos gamybos tempo, nei paskirstymo logistikos“, – teigė Prezidentas Gitanas Nausėdas.
Jis deda dideles viltis į kitus gamintojus, kurių vakcinos dar nėra paruoštos ir patvirtintos naudojimui, mat dabartiniais tempais Lietuva, Prezidento skaičiavimais, geriausiu atveju iki vasaros galėtų paskiepyti 30 procentų gyventojų.
