Jūratė meiliai glosto iš prieglaudos paimtą šunytę Tiką. Moteris taip pat augina katę iš prieglaudos vardu Pupa. Tad emocijos Jūratės namuose liejasi per kraštus.
„Ne piniguose laimė, bet jų kiekyje. Bet aš skaitau, kad netgi ne pinigų kiekyje laimė. Laimė yra mažuose dalykuose. Ir kai tu matai, kai šunelis pats ateina ir prašo. Va, kad ir dabar, žiūrėkit, meilės jis tiesiog nori. Tai ar galiu aš jį atstumti“, – sako Jūratė.
Šunytė Tika jau yra paženklintas mikroschema, o katė savo procedūros dar laukia. Anot moters, gyvūnus ženklinti yra būtina, nes neįsivaizduoja, kaip gyventų, jei kuris jos keturkojis pradingtų. O su mikroschema po kailiu, sako, kas ras, tas išsiaiškins savininkę ir jai numylėtinį grąžins.
„Bėga, šuniukas bėga, ar ne? Nu netyčia pavadėlis išslydo, jis išlėkė. Jis išsigando galbūt mašinos ar dar kažko. Ir viskas. Ar morčius prasidėjo galų gale. Ir viskas, bėga šunelis. O kaip pagauti? Jo kojos greitesnės už žmogaus. O randa žmonės ir skambina, susisiekia“, – kalba Jūratė.
Tad prieš kelerius metus Seimui priėmus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, visi šalies gyventojai buvo įpareigoti savo augintinius – šunis, kates ar šeškus suženklinti. Dabar pasirodė pirmieji tokios prievolės rezultatai. Anot Aplinkos ministerijos atstovų, paženklintų auginių kiekis per metus šalyje padidėjo. Dabar Lietuvoje jau gyvena 227 tūkstančiai ženklintų šunų, 113 tūkstančių kačių ir 500 šeškų.
„Lietuvoje gyvūnus augintinius ženklina 1271 veterinarijos gydytojas ir 123 ženklintojai“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovė Aleksandra Voicechovska.
Tačiau su beglobiais gyvūnais dirbantys specialistai sako, kad šie užregistruotų keturkojų skaičiai tik lašas jūroje. Didžioji dauguma vien į prieglaudas patenkančių gyvūnų mikrochemos po kailiu nė matę nėra.
„Praktiškai aš galiu patvirtinti, kad į mūsų gyvūnų globos namus nuolat patenka beglobiai gyvūnai – bėgiojantys, pasimetę ir jie visi yra neženklinti. 99 procentai“, – tvirtina „Nuaro“ vadovė Jurgita Šventoraitytė-Gustaitienė.
Maža to, anot „Nuaro“ vadovės, pati gyvūnų ženklinimo tvarka yra ganėtinai chaotiška ir planuoto rezultato esą neduos.
„Tad kaip ir ankščiau kritikavau, kad reikia daryti, ir siūliau, kad reikia daryti etapiškai, pradedant nuo šunų, prieglaudų, vėliau kačių. Kitos valstybės 8 metus įvedinėja, kol pasiekia visuotinį, o mes norėjom pasiekti per keletą mėnesių“, – sako J. Šventoraitytė-Gustaitienė.
Veterinarai tam pritaria. Anot jų, dažnai žmonės ženklinti augintinius bijo dėl įvairių priežasčių.
„Kas bijo galbūt norėčiau parodyti, kad mikročipas nėra kažkas tokio. Yra steriliai supakuoti mikročipukai. Vienkartinėse adatose, gana nedideli. Va yra tokia nedidelė adatėlė, kur galima švelniai po oda. Padaryta specialiai, kad netyčia neiškristų. Ir va po oda pas mus iškrenta štai toks nedidelis mikročipas“, – aiškina veterinarijos gydytojas Linas Varanauskas.
Ir vis tik Aplinkos ministerijos darbuotojai sako, kad bent minimalus gyvūnų ženklinimas jau yra nauda – daug šeimininkų suranda savo pasimetusius augintinius. Be to, pavyko surinkti ir susisteminti įdomių duomenų. Štai, pavyzdžiui, paaiškėjo, kad populiariausi ženklintų šunų vardai yra Bela, Pupa, Rikis, Tobis ir Reksas. Pavyko išsiaiškinti ir populiariausias šunų veisles.
„Daugiausia užregistruojama vokiečių aviganių ir jorkšyro terjerų. Po 5000 kažkur tai. Trečioj arba antroj vietoj – prancūzų buldogai. Jų apie 4000. Vokiečių nykštukinių špicų ir labradoro retriverių maždaug po 3500“, – kalba A. Voicechovska.
O populiariausi kačių vardai yra Luna, Simba, Pūkis, Murka ir Pupa.
„Pagal veisles, daugiausia, apie 5000, yra britų trumpaplaukių. Apie 4000 Meino meškėnų, apie 2500 Bengalijos kačių. Ir po 1500 Abisinijos kačių ir sfinkso veislių kačių“, – sako A. Voicechovska.
Specialistai pastebi, kad apskritai ir sužymėtų, ir ne augintinių Lietuvoje daugėja. Nemažą dalį jų atsivežė nuo karo bėgantys ir savo keturkojų šeimos narių rusams palikti nenorintys ukrainiečiai.
