Finansų ministerija skelbia, kad „Ignitis“ „nuvylė“, o dalis opozicijos reikalauja valstybės įmonės vadovų galvų. Visgi panašu, kad sankcijų įmonei nebus, sostinės gyventojams teks nusiteikti dar didesnėms sąskaitoms.
Vilniaus kogeneracinė elektrinė šiandien neprotestuoja ir statybų nestabdo. Statybos stringa pačios. Dar neseniai „Igničio“ vadovai, o ir energetikos ministras Kreivys kartojo, kad statoma biokuro jėgainė bandomuoju režimu pradės veikti metų pabaigoje, kaip tik prasidedant naujam šildymo sezonui. Tačiau šią savaitę paaiškėjo, kad biokuras geriausiu atveju šilumą gaminti pradės, kai radiatorius jau reikės išjungti.
„Jau pasirašius sutartį su vienu pagrindinių rangovų ir sudarinėjant grafiką paaiškėjo, kad dėl iššūkių rinkose, pirmąjį kitų metų ketvirtį turėtų bandomuoju režimu pradėti veikti“, – sako „Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius.
Pusantrų metų kogeneracinė jėgainė jau degina atliekas, tačiau biokuro įdarbinimas šildymo kainoms duotų gerokai didesnį efektą. „Igničio“ skaičiavimais, šilumos kainas vilniečiams biokuras mažintų 27 procentais. Tiesa, vien šį sezoną sostinėje jos augo ir 50 procentų, taigi, kainų šuolį biokuras kompensuotų tik iš dalies. Vis dėlto, didžiulės infliacijos fone gelbėtų ir tai. Naujieną, kad jėgainė šiemet neužsikurs, tik užvakar sužinojo ir Seimo Ekonomikos komiteto nariai.
„Akivaizdu, jog projektas nesuvaldytas. Taip, buvo įvairiausių iššūkių, bet „Igničio“ administracijai mokami nevaikiški atlyginimai būtent už tas kompetencijas“, – teigia socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Statyboms užbaigti liko maždaug penktadalis darbų. „Ignitis“ teisinasi – tiesiog trūksta žaliavų.
„Visų pirma, norim pasidžiaugti, kad apskritai pavyko su visais pagrindiniais rangovais. Nes ką matome rinkoje – rangovai viešųjų pirkimų sutartis nutraukinėja arba dalyvauja konkursuose, bet jų nepasirašo, kadangi situacija rinkoje sudėtinga ir dėl žaliavų tiekimo, ir dėl eilių, susidarančių prie įvairių medžiagų“, – aiškina A. Ketlerius.
„Mes galim kalbėt, ką norim, bet tikrai čia buvo apsileidimas. Prieš daug metų padaryta klaidų ir viskas tempiasi į tokią liūdną situaciją“, – tvirtina energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Problemos prasidėjo gerokai anksčiau nei karas Ukrainoje. Prieš porą metų kogeneracinė jėgainė skubiai nutraukė sutartį su generaline rangove iš Lenkijos, nes ši nepajėgė užbaigti darbų, o buvo įsipareigojusi tai padaryti už 150 mln. eurų. Statybų kaštai tiks augs. Anksčiau kartojusi „Igničio“ pažadus Energetikos ministerija visuomenei paaiškinti, ką galvoja apie vėluojančius darbus, atsisakė. Du trečdalius „Ignitis grupės“ akcijų valdo Finansų ministerija. Ji pateikė lakonišką įvertinimą:
„Informacija dėl nukelto Vilniaus kogeneracinės jėgainės bandomojo režimo starto tikrai nuvylė.“
Tiesa, apie „Igničio“ vadovų atsakomybę niekas nekalba, išskyrus Seimo opoziciją.
„Sumažintas atlyginimas, atleistas kažkas iš pareigų. Ar galima tokios projekto neįgyvendinti ir sakyti – atleiskit, nepasisekė. Galima smėlio pilies paplūdimy nepastatyt ir sakyt, kad nepasisekė, banga nuplovė. Čia nejuokingi dalykai, dešimtys milijonų“, – teigia G. Paluckas.
„Mes visiškai suprantame tą nusivylimą ar nuogąstavimus dėl truputį vėlesnio jėgainės starto“, – sako A. Ketlerius.
Kol valdantieji kliovėsi „Igničio“ pažadais ir kartojo, kad jėgainė tuojau veiks, statybininkai sako seniai sakę, kad pabaigos teks palaukti.
„Mūsų ekspertinė nuomonė buvo nuvertinta ir buvo pasakyta – pabaigsime labai greitai. Dalyvaudamas diskusijoje sakiau – nebūkite garantuoti, nes mūsų patirtis rodo, kad taip neatsitiks. Apgailestaujame, bet taip neatsitiko“, – kalba statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
Nenustebo ir Vilniaus savivaldybė.
„Didelių stebuklų negalim pažadėti, turim ruoštis dar vienam sunkiam šildymo sezonui“, – teigia Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Kiek kitą sezoną kainuos šildymas, suskaičiuoti dar niekas negali. Tačiau akivaizdu, kad dujos rusiškų išteklių bandančioje atsikratyti Europoje tikrai nepigs.
„Dujos bus brangios, o Vilniuje, deja, apie pusę šilumos teks toliau gaminti kūrenant dujas, vilniečiai žiemą turės aukštas kainas“, – kalba energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Vilniaus savivaldybė vasarą žada mėginti remontuoti kiaurus daugiabučių šilumos punktus.
„Mes kalbam apie pačius prasčiausius butus, t.y. 150 šilumos punktų, kurie būtų sutvarkyti. Tam reikėtų daugiau nei 4 mln. eurų ir tai leistų sutaupyti 20–30 proc. šilumos suvartojimo“, – sako V. Benkunskas.
Tai esą sąskaitas sumažintų dešimtadaliu. Naujų finansinių priemonių vilniečiams savivaldybė neplanuoja, esą gyventojai toliau galės naudotis kompensacijomis iš valstybės biudžeto.
