TV3 žinių „Dienos komentare“ su gydytoju kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Galima sakyti, kad visa Lietuva jaučia nerimą dėl tos vadinamosios Anykščių atmainos. Girdime, kad joje yra tiek Pietų Afrikos atmainos mutacijų, tiek braziliškos ir girdime, kad ji esą vakcinoms atsparesnė. Kaip jūs tai vertintumėte ir kokį pavojų tai mums gali sukelti?
Jeigu šis virusas paplistų visuomenėje, galėtų būti užsikrėtimų šuolis, nes šis virusas paprasčiausiai turėtų didesnę galimybę išvengti susiformavusio imuninio atsako. Ar tai virstų didesniu mirtingumu – sunku pasakyti. Ko gero, tai priklausytų ir nuo imuninio atsako lygio, ir koks jis yra susidaręs pas kiekvieną žmogų individualiai. Jau esantis imuninis atsakas nuo kritiškų ligos formų vis tiek turėtų apsaugoti.
Pastarosiomis dienomis mes girdėjome, kad yra plačios diskusijos, kas yra tas imunizuotas žmogus ir nustačius, kas jis yra, jam suteikti galimybių pasą. Jūs, kaip specialistas, kaip manote, ar vieną vakciną gavęs žmogus gali būti laikomas imunizuotu? Ar imunizuotas žmogus galėtų būti tik arba persirgęs, arba turintis tam tikrą antikūnių kiekį, ar gavęs dvi vakcinas? Kaip jūs manote?
Persirgę žmonės – taip, jie galėtų gauti. O dėl vakcinacijos, tai visi gamintojai, kurie yra dvidoziai, teigia, kad ta pilna, didžiausia apsauga, kuri yra parodyta klinikiniuose tyrimuose, susidaro po dviejų dozių. Tarkim, „Pfizer“ vakcina – klinikiniuose tyrimuose buvo parodyta, kad praėjus savaitei po dviejų dozių, susidarydavo 95 procentų efektyvumas. Bet realaus pasaulio duomenys, kurie yra gaunami tiek iš Izraelio, tiek iš Airijos, tiek iš kitų šalių rodo, kad ir po pirmos dozės tas efektyvumas gali būti tarp 75 ir 85 ar net iki 90 procentų.
„AstraZeneca“ vakcinai jau klinikinio tyrimo, kuris buvo atliktas Pietų Amerikoje ir Europoje, metu parodyta, kad efektyvumas po pirmosios dozės praėjus 3-4 savaitėms siekia 76 procentus. Taip, tam tikra apsauga yra, tik ta antroji, sustiprinamoji dozė reikalinga tam, kad įtvirtintų atminties imuninį atsaką.
Kitas klausimas būtų, kiek tai galiotų. Tai turi būti bendras europinis nutarimas, jeigu kalbame apie europinį mobilumo pasą. Viena tvarka galėtų būti Lietuvoje, kuri leistų užsiiminėti įvairesnėmis veiklomis Lietuvos teritorijoje, o kitas dalykas turėtų būti bendras europinis nutarimas, kiek tai galiotų visoje Europos Sąjungoje. Šitie dalykai gali skirtis ir priimant vienokius ar kitokius sprendimus reikia arba laukti ir adaptuoti viską bendrai prie Europos Sąjungos bendro reguliavimo, arba, jeigu mūsų šalyje būtų vienoks apribojimų sumažinimas, galbūt ne visi apribojimai galiotų kitose Europos Sąjungos šalyse.
Atšilus orui žmonės pasipylė kas į aikštes, kas į gatves, kas prie jūros ir taip toliau. Bendrauja, būriuojasi, nors teigiama, kad negalima, ir visi sako, kad esą kiemas, vėjas prapučia ir viskas čia gerai. Ar iš tiesų tai yra saugu, kad ir kieme, kad ir prie jūros būriais būriuotis?
Daugiausia tai daro jaunimas, paaugliai. Jie sporto aikštelėse sportuoja, žaidžia krepšinį. Jeigu kuris iš jų būtų užsikrėtęs, ir tai yra pakankamai ilgas ir artimas kontaktas, tai labai tikėtina, kad ta paauglių grupelė pasidalintų koronaviruso infekcija, kurią vienas iš jų gali turėti.
Didelė tikimybė, kad jie nieko ir nepajustų. Jie persirgtų besimptome forma ir kurį laiką būtų nešiotojais. Tačiau, jeigu tėvai nevakcinuoti, seneliai ar kiti rizikos grupėse esantys artimieji nevakcinuoti, jie tą užkratą gali parnešti į namus, kur tikrai nedėvimos kaukės ir niekas nesilaiko dviejų metrų atstumo.
Kol dar nėra pakankamas visuomenės procentas imunizuotas, tai gali paskatinti viruso plitimą, ypač kai mes kalbame apie tas atmainas, kurios iš principo yra labiau infektabilesnės. Taip, ta rizika išlieka.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
