Iškilminga Lietuvos kariuomenės rikiuotė ir orkestras žengia pro Aušros vartus ir žygiuoja Valdovų rūmų link. Šitaip šiandien minimos 508-osios Oršos mūšio metinės, kuomet Lietuvos Didžiosios kunigaikštytės kariai sumalė maskvėnus į miltus Oršoje, dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
Šia proga Lietuvoje vieši ir garsusis Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Prie jo – norinčių nusifotografuoti gerbėjų eilė. Ir visgi be darbo būti politikos žvaigžde, Arestovičius siunčia žinią ir sako, kad istorija kartojasi – maskvėnai buvo sutriuškinti prie Oršos, bus sutriuškinti ir Ukrainoje.
„Neabejotinai. Mes laimėsime šį karą. Tai visiškai aišku. Blogiausias scenarijus, kad laimėsime kitą vasarą. Bet tai visiškai priklauso nuo ginklų kiekio, kuriuos vakarai mums duos. Jei vakarai mums duos pakankamai ginklų, mes laimėsime šią žiemą“, – teigia O. Arestovyčius.
Arestovyčius priduria, kad vakar buvo diena, kai rusai jau pradėjo pralaimėti. Ukraina, pasak Arestovyčiaus, atsiims Krymą ir visas okupuotas teritorijas. Mat Rusija nesugeba mobilizuoti savo karių, jie nebeturi resursų kovoti. Arestovyčius primena, kas laukia rusų – prieš kelias dienas Feigino laidoje Arestovyčius pavartojo rusišką keiksmažodį, kuris sako, kad rusams bus šakės, o šiandien:
„Žodį, kurį aš pavartojau, jį galite padauginti iš keturių. Jiems jau taip. Ir bus dar blogiau“, – sako O. Arestovyčius.
Ir kaip šiandien žygiuoja mūsų kariai Vilniaus senamiesčiu, taip kažkada su etmonu Kostantintu Ostragiškiu priešaky lietuviai žygiavo į Oršą. Nors mūšio metu, pasak istorikų, lietuviai su sąjungininkais ir sutriuškino žymiai gausesnes maskvėnų pareigas, bet Smolensko iš maskolių atsiimti jiems visgi nepavyko. Bet Oršos mūšis – vis vien prasmingas, nes tai buvo skaudus smūgis Maskvai, kuri atvirame lauke neturėjo jokių technologijų pranašumų, o dalį jos sudarė iš paskos einantys ir patarnaujantys vergai. Panašiai kaip ir dabar. Tik dabartiniai rusų kariai – rusiškos propagandos vergai. Priešingai nei LDK Oršos mūšio kariuomenė.
„Jos pagrindą, tos kariuomenės pagrindą sudaro tiems laikams, vis dėl to pašauktinė kariuomenė. O ta pašauktinė kariuomenė yra iš esmės lietuviai. Dvi trečiosios lietuviai. Čia baltarusiams Smolenską reikia priminti, kad jie nesipūstų, kad jie ten dalyvavo kažkur tai ar kažką darė“, – kalba istorikas Eugenijus Saviščecas.
Oršos kautynių grožis atsiskleidžia ir XVI amžiaus nežinomo dailininko tapytuose paveiksluose. Istorikai primena, kad Oršos mūšyje nereikia nuvertinti ir lenkų vaidmens. Kaip ir dabar Arestovyčius nenuvertina lietuvių vaidmens Ukrainos kare ir sako:
„Jeigu jūs mūsų nepalaikytumėt, aš mirčiau, aš jau būčiau miręs, nes Lietuvos prezidentas ir Lietuvos krašto apsaugos ministras buvo pirmieji užsienio šalių lyderiai, kurie atvyko į Kyjivą kovo vidury, kai jis buvo apsuptas rusų pajėgų“, – teigia O. Arestovyčius.
O. Arestovyčius taip pat atskleidžia kada lūžio taškas bus ir Ukrainoje.
„Lūžio taškas bus, kai mes paimsime Chersoną. Ar kažkas panašaus. Nes rusų modelis – tu turi būti girtas, turi atrodyti šitaip ir eiti muštis kaip indėnas. Kai jie gauna į veidą, jie pradeda tylėti“, – kalba O. Arestovyčius.
„Aš kažkada šventai tikėjau, kad su rusais kažkas pasikeitė. Jų mąstyme kažkas turėjo lūžti, bet dabar aš matau, kad niekas nepasikeitė. Jie taip pat mąsto kaip XVI amžiuje. Pražudėm dar keletą tūkstančių savo žmonių. Na, nieko. Ir mes toliau kariausim“, – sako E. Saviščecas.
Kai Ukraina užbaigs karą ir jos kariai galės šitaip laisvai žygiuoti savo gatvėmis, kaip dabar daro tą lietuviai. Jie žino, kokia yra laisvės kaina, dėl to pasidalintų ir paskutiniu duonos kąsniu. Lietuvos parama Ukrainai, įskaitant karinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę ir pagalbą pabėgėliams, šiemet viršys pusę milijardo eurų.
„Aš manau, kad kartais Lietuva atiduoda dvi trečiąsias savo gynybos biudžeto. Tai yra neįtikėtina. Noriu pasinaudoti proga pasakyti Lietuvos žmonėms ir vyriausybei, kariuomenei ir visiems jums didelį ačiū nuo prezidento ir visų mūsų, nes jūs išgelbėjot tūkstančius gyvybių“, – tvirtina O. Arestovyčius.
