Dar viena siaubinga tragedija Charkive. Rusų okupantai apšaudo miesto centrą. Čia akimirksniu kyla panika. Žmonės bando gelbėtis nuo galingų smūgių. Tačiau tai pavyksta ne visiems. Žmonės gaivina merdėjantį vyrą ir kviečia jam pagalbą.
Netrukus paaiškėja, kad per šį kruviną rusų išpuolį žuvo vos penkių mėnesių kūdikis ir jį rankose nešęs tėtis. Sunkiai sužalota mama atsidūrė ligoninėje. Kūdikio tėtis mirė vietoje, o mažylį pareigūnai smūgio bangos nublokštą rado ant laiptinės stogo.
Iš viso šis okupantų apšaudymas pareikalavo devynių gyvybių, dar 19 žmonių sužeisti, įskaitant ir devynerių metų mergaitę.
Propagandinės Rusijos televizijos eteryje apie Ukrainos vaikus kalba su sveiku protu akivaizdžiai susipykę pašnekovai, kritikuojantys karinę Vakarų paramą Ukrainai:
„Ukrainos vaikai gauna sviedinius ir bombas, kurie kažkokiu būdu turi apsaugoti jų ateitį, kas yra įdomiausia. Jie neturės tėvų, neturės namų, turės sugriautą šalį. – Užtat pas juos bus „Mc’Donalds“. – Taip, bet jis bus apdegęs.“
Popasna. Miestas, esantis vos už 55-ių kilometrų į pietus nuo iš visų pusių dabar rusų puolamo Severodonecko. Iki V. Putino karių invazijos čia gyveno apie 20 tūkstančių žmonių, dabar miestas virtęs vaiduokliu. Kiemuose lavonai, o čia likusių pavienių žmonių veiduose – neviltis. Jų nepasiekia net humanitarinė pagalba:
„Duonos… Duonos reikia. Vandens turime, bet duonos ne…“
Popasnos gyventoja Natalia rodo savo sugriautą butą. Prisiglausti kur neturinti moteris naktis leidžia už sienos, kitame kambaryje, kuris per sprogimą apgadintas kiek mažiau:
„Vakar miegojau. Vėjo nebuvo. Reikia kažkaip užtaisyti langus. Kai vėjas, dar blogai. Šalta.“
Ukrainos prezidentas sako, kad Rusija visą Donbaso regioną bando paversti milžinišku Mariupoliu.
„Dabartinis okupantų puolimas Donbase gali paversti regioną negyvenamu. Popasną, Bachmutą, Lymaną, Lysičanską ir Severodonecką jie nori sudeginti iki pelenų. Kaip Volnovachą, kaip Mariupolį. Visa tai, įskaitant mūsų žmonių deportacijas ir masinį civilių žudymą, yra akivaizdi genocido politika, vykdoma Rusijos“, – kalba Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelensky.
Ukrainiečių karys filmuoja okupantų puolimą prie Severodonecko. Miestą rusų pajėgos atakuoja iš šiaurės, rytų ir pietryčių.
Okupantai bando atkirsti ir vienintelį vadinamąjį „gyvybės kelią“, kuriuo Ukrainos gynėjams dar gabenami kroviniai. Okupantai čia atakuoja ir visus tiltus, kad nutrauktų Severodonecko susisiekimą su kitais regiono miestais.
V. Zelenskis dar kartą kritikuoja Europos Sąjungą, kad ši, niekaip nesusitardama dėl šeštojo sankcijų paketo, Rusijai kasdien už energetinius išteklius vis dar sumoka po milijardą eurų. Ir tikriausiai tūkstantąjį kartą prašo paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai.
„Kiek laiko mes kovojame, kad Ukraina būtų aprūpinta visa reikalinga ginkluote, kuri pakeistų kovų pobūdį ir padėtų greičiau bei užtikrinčiau varyti okupantus lauk? Visais ginklais, įskaitant MLRS. Tai sistemos, kurių tikrai reikia, norint sustabdyti šią agresiją“, – teigia V. Zelenskis.
Būtent tokių amerikietiškų tolimojo nuotolio raketų paleidimo sistemų dabar labiausiai prašo Ukraina. Iki šiol J. Bideno administracija dėl to dvejojo, mat baiminosi, kad Ukraina gali jas panaudoti atakoms Rusijos teritorijoje rengti, tačiau dabar CNN skelbia, kad Vašingtonas jau kitą savaitę gali šių sistemų tiekimui į Ukrainą uždegti žalią šviesą.
Ukraina nesulaukia ir Vokietijos žadėtų pėstininkų kovos mašinų „Marder“, tankų „Leopard“ ir priešlėktuvinių sistemų „Gepard“. Pasak leidinio „Politico“, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas irgi baiminasi, kad jo ginkluote ukrainiečiai sudrebins Rusiją, o tai neva gali išprovokuoti ir Trečiąjį pasaulinį karą. V. Zelenskio patarėjas sako, kad karas Ukrainoje – išbandymas Vakarams.
„Vienas klausimas Vakarams: ko jūs norite? Pasiruošę, kad mes laimėtume? Ar nepasiruošę, draugai mano? Mes jums dar reikalingi, ar jau nebe? Man labai įdomu, ar Vakarai išlaikys šitą egzaminą, ar ne“, – sako V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičus.
Beje, O. Scholzui, vakar pareiškusiam, kad V. Putinui nebus leista diktuoti taikos su Ukraina sąlygų, jau dabar grasina Rusijos propagandistai:
„Kas tu toks, niekše? Manai, mes priimsime tavo sąlygas? Ne, neatspėjai, neatspėjai. Jei tu nepriimsi mūsų sąlygų, mes priversime priimti.“
Tuo metu Rusijos Primorsko krašte per vietos parlamento posėdį – skandalas. Vienas komunistų partijos narys perskaitė pranešimą, skirtą V. Putinui su raginimu nutraukti karą Ukrainoje:
Mes suprantame, kad, jeigu mūsų šalis nenutrauks karinės operacijos, tai mūsų valstybėje bus dar daugiau našlaičių. Per operaciją žūsta ir neįgaliaisiais tampa jauni žmonės, kurie turi didelį potencialą mūsų šalyje.“
Tačiau baigti kalbos kolegos jam neleidžia. Deputatas buvo išvadintas išdaviku ir išmestas iš salės, o už Rusijos kariuomenės šmeižtą vietos politikai žada imtis griežtų priemonių.
O kai Ukrainos kariai iš fronto apkasų V. Putinui perduoda tokius linkėjimus:
„Mes jį pakasime.“
Italijos ministras pirmininkas pasakoja, ką su V. Putinu vakar aptarė telefonu. Jis neslepia, kad pats paskambino V. Putinui.
„Šio skambučio tikslas buvo pasiteirauti, ar galima ką nors padaryti, kad būtų atblokuoti Ukrainos sandėliuose laikomi grūdai. Jaučiau, kad mano pareiga imtis šios iniciatyvos dėl didžiulės humanitarinės krizės, kuri gali paveikti skurdžiausius pasaulio gyventojus“, – teigia Italijos premjeras Mario Draghi.
Tačiau nieko naujo M. Draghi neišgirdo, tik eilinį V. Putino bandymą šantažu paveikti Vakarus.
„Jis man pasakė, kad dėl maisto krizės kaltos sankcijos, nes Rusija negali eksportuoti grūdų, todėl jei sankcijos būtų panaikintos, Rusija galėtų eksportuoti visus grūdus, kuriuos tik nori“, – sako M. Draghi.
Dėl karo Ukraina negali iš šalies išvežti daugiau nei 20-ies milijonų tonų grūdų derliaus. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad jei situacija nesikeis, tai gali išprovokuoti badą ir tapti pasauline katastrofa.
