Tam, kad nuo sostinės Žaliojo tilto konstrukcijų išnyktų grafiti dažų terlionė, pirmiausią ją reikia įtrinti specialiu skysčiu. Ir tik kai dažų sluoksnis susilpnėja, vandalų dažus galima nuplauti vandeniu. Ir nors šis procesas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtingas, laiko suvalgo labai daug – išnaikinti vieną vandalų apipaišytą objektą užtrunka visą darbo dieną.
Tokių terlionių pilnas miestas. Kerverzones galima rasti ir ant viešų, ir ant privačių pastatų. Tiesa, panašu, kad Vilniaus miestas bandys šią problemą spręsti labiau kovodamas su pasekmėmis, nei su priežastimis.
„Pradedam, po ilgo pasiruošimo tokio, kovą su grafiti vandalais“, – teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Vilnius per pusantrų metų laikotarpį skirs pusantro milijono eurų subjaurotų viešųjų pastatų, infrastruktūros valymui. Pasak savivaldybės, iki 2026-ųjų darbininkai nuplaus 110 kilometrų 2 metrų aukščio sienos. Anksčiau šiems darbams buvo skiriama iki 50 tūkstančių eurų kasmet.
„Moralinis pasitenkinimas to peckelio, kuris padaro tokį nusižengimą, turi būti nedelsiant likviduotas. <...> Miestas su tais dalykais kovos ir čia tolerancijos lygis bus nulis“, – tikina V. Benkunskas.
Tam, kad nuplautos sienos vėl nevirstų molbertu naujoms keverzonėms, savivaldybė kartu su policija bandys sučiupti vandalus.
„Kalba yra apie gaudymą, apie sekimą, apie tai, kad pakankamai nedidelė žmonių grupė, kurie tuo užsiiminėja, kad jie jaustų spaudimą ir kad ta rizika būti pagautiems yra didelė. <...> Pirmiausia turi būti greitas reagavimas ir likvidavimas padarytos žalos, o tada yra baudžiamasis persekiojimas tų asmenų, kurie šitas veikas daro“, – sako Vilniaus miesto meras.
Vilnius žada įrenginėti papildomas vaizdo kameras. Jei jos užfiksuos miestą darkančius vandalus, esą iš karto į įvykį reaguos pasamdyta saugos tarnyba, kuri bendradarbiaus su policija.
„Kuo gyventojai daugiau praneša, kuo daugiau gaunam pranešimų, tuo daugiau pradedam ikiteisminių tyrimų <...> Šiais metais pradėti 9 ikiteisminiai tyrimai. Praeitais metais buvo, jeigu neklystu, 21-as ikiteisminis tyrimas“, – tikina Vilniaus policijos atstovas Jevgenijus Liepis.
Atsakomybė už sienų terliojimą priklauso nuo padarytos žalos. Įprastai pirmą kartą skiriama bauda iki 160 eurų. Pakartotinai nusižengus bauda kyla iki 600 eurų. Pareigūnai ragina pamačius vandalus nedelsiant kreiptis į policiją.
Kritikos mero sprendimui žeria savivaldybės tarybos opozicija.
„Šiandien nuvalysi, rytoj vėl užpieš. Dideles sumas paskirsime, viskas išsispręs, pagrasinsime policija, išsispręs. Ne, taip nebūna“, – teigia Vilniaus miesto tarybos narys Povilas Pinelis.
Opozicija mano, kad vietose, kur dažnai lankosi jaunimas, reikia statyti specialias sienas.
„Dabar Vilniuje turime ne vieną „skate“ parką, žinome vietas, kur jaunimas renkasi, būna prie to pačio Baltojo tilto, kodėl nepastatyti ten sienų ir duoti žmonėms be jokių prašymų, leidimų piešti“, – siūlo P. Pinelis.
„Labai dažnai mes laikom kaip saviraiškos laisvę, kad ypač paaugliai turi savo išsibandyti. Kažkur kažką papaišydami, labai svarbu švietimo dalis. Mes skirsime daug lėšų ir mūsų mokyklose, aiškinant kuo skiriasi „street art“ (gatvės menas – aut. past.) nuo grafiti vandalizmo“, – sako V. Benkunskas.
Šiemet miestą bjaurojančios teplionės bus valomos palaipsniui, tačiau į pastebėtus necenzūrinius, įžeidžiančius ar draudžiamą simboliką atvaizduojančius vaizdinius savivaldybė žada reaguoti nedelsiant. Privačių pastatų savininkai terliones plaus patys.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
