„Prašysime teisėsaugos įvertinti šiuos veiksmus, kreipsimės į policiją. Matome bent tris teisės aktuose įtvirtintus pažeidimus“, – Eltai sekmadienį teigė V. Benkunskas.
Vilniaus miesto meras šią Nacionalinio susivienijimo iniciatyvą apibūdino kaip chuliganizmo apraišką. Pasak jo, tai tyčinis veiksmas, kuriuo buvo siekta asmeninių politinių dividendų.
„Buvo įvardinta, kad tai pilietinis nepaklusnumas. Man atrodo, kad tai ciniškas chuliganizmas, kuris yra sąlygotas siaurų politinių interesų ką tik pasibaigus Europos Parlamento rinkimams ir matant beviltiškus jų rezultatus“, – pabrėžė V. Benkunskas.
„Niekas neturi teisės savarankiškai spręsti, ką galima, o ko negalima. Jei neturėsime jokios tvarkos, bus visiškas chaosas. Ne taip veikia demokratija“, – sakė jis.
ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos Apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.
Nors generolo atminimo stojo ginti kelios dešimtys protestuotojų, lenta sekmadienį buvo nukabinta.
Kaip Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, ji visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
