Ekonomistai mano, kad akcizų didinimas būtų teisinga priemonė atpratinti žmones nuo taršių mašinų, tam pritaria ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, parengę raportą, kaip Lietuvai sekasi dorotis su aplinkosaugos problemomis. Žinoma, taip nemano patys „dyzeliukų“ vairuotojai.
81-erių panevėžietis Adolfas savo „Passatą“ vairuoja jau 15 metų. O pačiai mašinai – net 31 metai. Pensininkas pasakoja, kad į jo rankas „Passatas“ pateko gerokai apibyrėjęs, neveikė vienas cilindras. Tačiau meistrai esą viską sutvarkė ir dabar ponas Adolfas savo „dyzeliuką“ vadina tik pačiais gražiausiais žodžiais.
„Ir šiandien eina kaip lėlytė. O kad „popierinę“ nusipirksi, kaip dabar avarijos būna, išdaužo, net baisu žiūrėt“, – teigia panevėžieties Adolfas.
Pensininkas aiškina daug nevažinėjantis ir automobilį gerai prižiūrintis. Adolfą piktina nuolatinės kalbos, kad senų taršių dyzelinu varomų automobilių Lietuvoje turi nelikti, o vietoje jų gatvėse turi riedėti modernios elektrinės.
„O jie man duos pinigų nusipirkt? Tegul duoda pinigų, tą pasiima, aš nusipirksiu“, – tęsia jis.
Visgi dyzelinių mašinų savininkams, regis, jau greitai teks pakloti ne tik registracijos ir metinius taršos mokesčius, bet ir piltis brangesnius degalus. Valdžia jau neslepia, kad planuoja nuo 2023-ių metų didinti akcizus įvežamam dyzelinui. O kadangi akcizai sudaro beveik pusę degalų kainos, tai ženkliai lems ir kainas švieslentėse.
„Dyzelino ženkliai mažesnis apmokestinimas turi labai aiškias pasekmes – žmonės tiesiog renkasi dyzelinius automobilius. Akcizai, kurie yra skirti ne šiaip papildyti biudžetus, bet pirmiausia keisti žmonių elgesį, jie tą žmonių elgesį ir turėtų keisti“, – teigia premjerė Ingrida Šimonytė.
Degalinėse litras dyzelino už benziną pigesnis maždaug 10 centų. Panašiai tiek skiriasi ir importuojamų degalų akcizai. Pagal šiuos skaičius Lietuva Europos Sąjungoje šešta nuo galo, taigi, taiko vienus mažiausių akcizų. O dyzelino akcizai visada buvo mažesni nei benzino. Valdantieji svarsto akcizus bent jau suvienodinti.
„Neturėtume dabar diskutuoti apie tai, kiek centų litrui. Mes kalbame labiau apie kryptį“, – priduria Ministrė Pirmininkė.
„Pigesnis dyzelinas buvo vienas iš privalumų rinktis dyzelinį automobilį, o tai yra taršesnis būdas keliauti“, – tikina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ir ekonomistai, ir automobilių ekspertai svarsto, kad brangesni degalai yra net pranašesnis taršos mokestis už kitus, nes mažiau baudžia retai į gatves savo dūmijančias mašinas išvairuojančius žmones.
„Degalų akcizas yra teisingiausias taršos mokestis, kokį tik galima sugalvoti. Kuo daugiau nuvažiuoji, kuo daugiau degalų pripili, tuo daugiau taršos mokesčio ir sumokėtum“, – kalba automobilių ekspertas Matas Buzelis.
Visgi mokesčiai, kaip ir problemos, po vieną nevaikšto. Jau spalį valdantieji ketina Seimui siūlyti ir garsųjį automobilių taršos mokestį. Jis daugiau kaip 130 gramų anglies dvideginio vienam kilometrui išmetančių automobilių savininkų kišenes per metus patuštintų nuo keliasdešimties iki net kelių tūkstančių eurų. Ką su tiek mokesčių darys pensininkas Adolfas?
„Jei dideli bus, likviduosim. Ką darysi“, – tikina jis.
„Kiek tų stotelių yra? Ant pirštų būtų galima suskaičiuoti, kiek Panevėžy yra. Turėtume pinigų, visi važiuotume su naujom mašinom“, – tikina panevėžietis Kastytis.
Galvoti, kaip didinti elektromobilių skaičių, Lietuvą ragina ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Ji parengė ataskaitą, kurioje teigia, kad Lietuva padarė pažangą mažindama šiltnamio efektą, tačiau didžiausia problema lieka būtent taršūs automobiliai.
„Mūsų nuomone, didžiausi jūsų iššūkiai susiję su transportu. Reikia švaresnių degalų ir automobilių. Mašinų skaičius jūsų šalyje auga, tačiau daugiausia tai – dyzeliniai automobiliai. 70 procentų yra dyzeliniai automobiliai“, – sako EBPO Aplinkos direktorato vadovas Rodolfo Lacy.
O ar reikia automobilių taršos mokesčių? „Tai jūsų ekonominė politika. Daug kitų šalių tai daro. Žinoma, galite pritaikyti įstatymų iniciatyvas, kurios skatintų elektrinių automobilių įsigijimą“, – kalba jis.
„Už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti mažiau taršų automobilį. Jau dabar trečdalis Lietuvos gyventojų nemoka ir ateity nemokės automobilių taršos mokesčio“, – tikina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Ekspertai 15-os metų ir senesnius dyzelius įsimylėjusius tautiečius ragina pasidairyti pavažinėtų kompaktiškų benzininių mašinų.
„Prasideda kainos nuo 1500 eurų. Alternatyvų tikrai kaip ir yra“, – sako M. Buzelis. Kaip papildomi mokesčiai paveiks vargingai gyvenančius, tačiau automobilio neatsisakančius tautiečius?
„Matome gerokai rimtesnių iššūkių, susijusių su šildymo ir energetikos kainų kilimu. Tiesa ta, kad bent akcizo didinimas nėra daromas iškart, paliekama laikotarpis prisitaikyti ir žmonės tai turi įvertinti ir tam ruoštis“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Ir automobilių taršos mokesčiai, ir didesni akcizai įsigaliotų nuo 2023-ių metų sausio.
