Plačiau apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ ministrę kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.
Matome, kad didėja šildymo kainos, o kai kur jos kils net 80 proc. Ar esate parengę kažkokią kompensavimo sistemą?
Taip, noriu pasakyti, kad galios ir toliau galimybė gauti šildymo kompensaciją ir dabar galioja šita tvarka. Per karantiną ir ekstremalią situaciją gaunant šildymo kompensaciją žmonėms nėra skaičiuojamas, įskaičiuojamas jų turtas, tai yra jis nėra vertinamas. Noriu šią žinią pakartoti ir paraginti kreiptis į savivaldybes dėl šildymo kompensacijos gavimo.
Taip pat drauge su biudžetu ir įvertinus kitų kolegų ministrų siūlomus sprendimus – tiek Energetikos ministerijos, tiek Aplinkos ministerijos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys išplėsti gavėjų ratą, galimą gavėjų ratą kompensacijoms gauti ir pakelti valstybės remiamų pajamų dydžio įtaką šildymo kompensacijoms.
Tai vienišiems asmenims, kurie gyvena vieni, iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, o gyvenantiems grupėje, šeimose, iki 2 valstybės remiamų pajamų dydžio. Tai mūsų skaičiavimais papildomai išaugtų apie 10,5 tūkstančio gavėjų ir tikrai tikime, kad visi tie žmonės galės gauti kompensacijas ir pasidengti šildymus.
Taip pat galbūt yra svarbu akcentuoti, kad įstatymas reglamentuoja, jog už šildymą žmogus negali mokėti daugiau, negu 10 procentų savo liekančių nuo to valstybės remiamų pajamų dydžio įtakos pajamų sumos. Tarkim, jeigu atskaičius tris valstybės pajamų dydžius iš žmogaus gaunamų pajamų jam lieka 60 eurų suma, tai vadinasi jo išlaidos šildymui negali viršyti 6 eurų. Visa kita yra kompensuojama iš valstybės. Tai į tokio dydžio ir tokios formos subsidiją gali pretenduoti visi net ir uždirbantys vidutinį darbo užmokestį, jeigu gyvena šeimoje, jeigu viršija tą 10 proc., jis gali kreiptis ir gauti šildymo kompensaciją.
Bet kur tie žmonės turi kreiptis ir kaip tas visas mechanizmas vyks?
Visi žmonės turi kreiptis į savivaldybes. Savivaldybių specialistai įvertina gaunamas pajamas, šeimos sudėtį ir pagal tai būna apskaičiuojamas kompensacijų dydis. Tai tikrai visus raginu ir ypač primenu tai, kad per karantiną, ekstremalią situaciją yra nevertinamas turtas, todėl žmonės tikrai gali kreiptis ir prašyti jiems priklausančių kompensacijų už šildymą.
Bet šildymas yra tik vienas iš tų dalykų, kurie brangta. Mes matome ir brangstančią elektrą, brangstantį maistą, degalus. Tai jau dabar kas penktas, žiūrint į skaičius, susiduria su skurdu, tai kaip čia išgyvens? Reikės dar kažkokių kompensacijų ir paramų? Gal esate ką nors numatę?
Taip, be abejo, yra nustatyta visa eilė pajamas didinančių sprendimų – tai pradedant nuo minimalios mėnesinės algos kėlimo. Šiandien kaip tik Finansų ministerija pristatė savo matymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio galimo taikymo nuo Naujųjų metų. Mes taip sutarėme arba tariamės ir jau pasiūlėme 4 eurų didėjimą bazinio dydžio, kuris įtakos valstybės tarnautojų atlyginimus, ir mažiausių koeficientų kėlimą. Tai kilti turi ir algos, kaip žinote kils ir pensijos.
Taip pat yra skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems pensininkams išmoka papildoma, kuriai iš biudžeto nuo sausio 1 d. dienos bus skirta apie 100 milijonų eurų. Tai auga tikrai ir pajamos. Manome, kad visos kainos, ypač kai mes kalbame apie šildymo kainas, elektros dujų kainas, kur mes taip iš Lietuvos banko girdime, kad efektas turėtų būti laikinas, tai pajamos augs tikrai sparčiau negu galimos išlaidos.
Visą pokalbį su M. Navickiene žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
