Žmonės menkaverčius centus esą tiesiog išbarsto, o apyvartoje šių monetų tiek, kad užpildytų net 10 traukinio vagonų. Tiesa, tokia idėja žavi ne visus – daug žmonių skaičiuoja kiekvieną centą ir pinigų nemėto. O pesimistai nuogąstauja, kad prekybininkai pasinaudos proga ir suapvalins kainas savo naudai.
Smulkiais centais paberta grąža visai nesidžiaugia Naisių gyventoja. Esą namuose šio „metalo“ ir šiaip netrūksta:
„Vyram tikrai labai didelė problema smulkūs centai. Visada matau, kad padėta ant stalo smulkūs centai, man liepia išleist.“
O pardavėja Sonata jau net žino, kuriomis dienomis iš pirkėjų gali tikėtis didžiausios krūvos monetų.
„Jeigu žmogus gavo atlyginimą, tai jis eina su stambiais pinigais. Jis netraukia centų, duoda stambius. Vidury mėnesio pradeda nešti po 10, po 5. O mėnesio gale, kai baigiasi atlyginimas, tada atsineša krepšį centų“, – sako pardavėja Sonata.
Daugiau centų – daugiau ir skaičiavimo, tačiau pardavėja dėl to problemos nemato. Užtat mato Europos Komisija ir Lietuvos bankas. Štai vien mūsų šalyje smulkiausių – vieno ir dviejų centų – monetų apyvartoje yra 250 mln. vienetų. Jų vertė – pusketvirto milijono eurų, sveria jos apie 650 tonų, o gabenti joms prireiktų dešimties traukinio vagonų sąstato.
O pagrindinė bėda, pasak Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovės, kad žmonės šias monetas nugrūda į stalčius ar taupykles, o kasmet jas kaldinti ir tvarkyti kainuoja pusę milijono eurų – daugiau nei jos pačios vertos.
„Vieno cento nominalo vertė yra mažesnė negu šių monetų administravimas. Tie centai nusimėto, bet, kadangi grąžą atidavinėti reikia, tai valstybė juos turi leisti į apyvartą, o tai kainuoja tiek pačiai valstybei, tiek prekybininkams“, – pasakoja Lietuvos banko atstovė Edita Lisinskaitė.
Ši problema aktuali visai Europos Sąjungai, taigi atsisakyti vieno ir dviejų centų siūlo ir Europos Komisija. Tai reiškia, kad kasose bendra suma už pirkinius būtų apvalinama. Tiesa, kiek kitaip nei įprasta. Suma būtų apvalinama iki artimiausių penkių centų. Jei kaina baigiasi vienu, dviem, šešiais arba septyniais centais po kablelio, suma mažėtų. Jei trimis, keturiais, aštuoniais ar devyniais – didėtų. Šitaip pirkėjas prarastų ar išloštų ne daugiau kaip du centus.
„Paliesti tas suapvalinimas neigiamai neturėtų, vidutiniškai jis bus tiek pat kartų išlošęs ir tiek pat kartų pralošęs“, – teigia vartotojų organizacijų atstovas Kęstutis Kupšys.
Visgi sostinės turguje kalbinti prekeiviai smulkių centrų nelinkę nurašyti.
„10 paprastų centų lito. Tai kam juos išmest?“, – kalbėjo medaus pardavėjas Ramūnas.
Ir neparadinę gyvenimo pusę matantis Ramūnas tikina, kad barsto centus toli gražu ne visi.
„Yra, kurie eina per turgų ir renka. Patikėkit manim, yra, kurie renka. Vieni mėto, kiti renka, renka ne iš gero gyvenimo“, – sako Ramūnas.
Bėdos centuose nemato ir mėsos gaminiais prekiaujantis Denisas. Ir juokauja, kad žmonės pinigus čia išsikeičia, o pardavėjai turi iš ko atiduoti grąžą, tad nauda abipusė.
„Matot, kiek atpjaunat mėsos, vis tiek kažkiek centų išeis. O apvalint į kitą pusę – galima į minusą išeit“, – pasakoja mėsos pardavėjas Denisas.
Pasak Lietuvos banko, atsisakius smulkių centų kainos lentynose galėtų likti tos pačios. Atsiskaitant kortele jokių pokyčių nebūtų, o suapvalinama būtų tik bendra pirkinio suma. Visgi kaip pasielgtų prekybininkai, nežinia.
„Mažesnėse kaimo parduotuvėse, mes manome, kad gali būti tiesmukas veiksmas atliktas – visos kainos gali būti suapvalintos iki artimiausių 10 centų ar 5 centų. Tiesiog. Tas prekiautojas, tikėtina, nuspręs pasipelnyti“, – teigia vartotojų organizacijų atstovas Kęstutis Kupšys.
O didieji prekybininkai baiminasi konfliktų prie kasų, nes dalis žmonės reikalautų tikslios grąžos.
„Jie grąžos, jeigu mokėtų grynais, gali gauti mažiau negu tikėjosi. Tada našta išaiškinti žmogui, kodėl jis gavo mažiau, kliūtų kasininkams. Kasininkai ir taip šiuo metu atlieka daug funkcijų“, – kalbėjo prekybininkų atstovė Rūta Vainienė.
Šių metų vasarį Lietuvos bankas atliko žmonių apklausą. Ji parodė, kad 54 procentai pritaria, kad vieno ir dviejų centų monetų neliktų. Nepritaria 38 procentai, tačiau, bėgant metams, smulkių centų skeptikų daugėja:
„Man būtų patogu, tik kad nenuskriaustų per daug.“
„Mano vyras prekiauja, tai aš jam kartais atiduodu tuos centukus, nes per sunki būna mano piniginė.“
„Ypač lietuviams – išims tuos centus ir vis tiek kažkas bus blogai. Vis tiek kažkas trukdys“, – sako pardavėja Sonata.
Jeigu būtų priimtas sprendimas smulkias monetas išimti iš apyvartos, žmonės jas į stambesnes išsikeisti galėtų Lietuvos banko skyriuose. Minėtą apvalinimo tvarką jau taiko penkios Europos valstybės – Airija, Belgija, Suomija, Nyderlandai ir Italija.
Tiesa, Europos Komisijos konsultacijos su valstybėmis narėmis dėl atsisveikinimo su smulkiomis monetomis gali tęstis dar pora metų.
