TV3 žinių „Dienos komentare“ N. Mačiulis aiškino, kad kai kuriais atvejais vidutines pajamas gaunantys asmenys sumoka didesnį gyventojų pajamų mokestį nei dideles pajamas gaunantys asmenys.
Prezidentas ragina užbaigti pradėtą ir nutrauktą mokesčių reformą. Jis teigė, kad turėtų būsi svarstomas papildomas NPD dirbančioms ir vaikus auginančioms šeimoms, taip pat siūlo keisti mokesčius verslui ir darbo jėgai. Kokių, jūsų manymu, pakeitimų reikia labiausiai ir kaip jūs vertinate tokius pasiūlymus?
Reikia pripažinti, kad mokesčių reforma Lietuvoje vyksta nuolat ir nesustoja nei vienais metais. Visos vyriausybės daro įvairius pakeitimus, bet lieka įsisenėjusios problemos – pajamos apmokestinamos labai netolygiai.
Kartais labai dideles pajamas gaunantys moka mažus mokesčius, vis dar vidutinį darbo užmokestį uždirbantys moka, turbūt, per didelį gyventojų pajamų mokestį, tai reikėtų toliau ieškoti būdų perbalansuoti tą naštą.
Ar Lietuvai gresia recesija ir kodėl?
Manau, visam pasauliui yra padidėjusi tikimybė pamatyti recesiją. Šiuo metu mes daugiausiai kalbame apie karą, apie infliaciją, kuri iš dalies yra susijusi su karu, su tam tikrų žaliavų tiekimo sutrikimu iš to regiono.
Tačiau labai tikėtina, kad po pusmečio pagrindinė problema bus nebe karas ir nebe infliacija, bet recesiniai procesai, kuriuos mes matysime dėl tos pačios infliacijos, dėl to, kad bus dar didesnis maisto kainų šokas ir dėl to, ką dabar daro Centriniai bankai – didina sparčiau pinigų kainą.
Dabar žiūrint į eksporto užsakymus, vartotojų lūkesčius daugelyje Europos šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose mes matome, kad labiausiai tikėtina bent jau ekonomikos augimų sulėtėjimas, bet padidėjusi ir nuosmukio tikimybė.
Artėja ir atostogų metas, tai kaip galėtumėte patarti, ar atostogauti ramia širdimi, ar pasitaupyti ir žiūrėti, kas bus ateityje?
Matome, kad daugelis gyventojų jaučiasi labai neblogai, kaip bebūtų keista. Nepaisant karo Ukrainoje, nepaisant to, kad infliacija yra aukščiausiame lygyje per ketvirtį amžiaus, mes matome, kad gyventojų lūkesčiai šiek tiek sumažėjo, ypač mažesnes pajamas gaunantys jaučia stresą, bet žiūrėdami, kaip jie leidžia pinigus, žiūrėdami atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis matome, kad realios išlaidos, pirkinių, paslaugų ir prekių kiekis yra padidėjęs maždaug dešimtadaliu lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Ypač daug išleidžiama pinigų kelionėms, jau dabar gyventojai perka skrydžius, rezervuoja viešbučius ir planuoja atsigriebti už dviejų pastarųjų metų praradimus dėl pandemijos. Matome, kad nėra tos panikos ir gyventojai nesiruošia recesijai.
Nesakau, kad reikėtų panikuoti, bet ir nereikėtų išleisti paskutinių pinigų. Matau tokią tendenciją, kad kai kurie gyventojai matydami didelę infliaciją, matydami tai, kad viskas brangsta, sako, jog geriausia viską išleisti dabar, tada tie pinigai nenuvertės, nes ryt viskas bus brangiau.
Tai nėra geras būdas valdyti asmeninius finansus, reikėtų atsargiau ir konservatyviau žiūrėti į ateitį, nes negilios recesijos tikimybė, stagnacijos tikimybė didėja artimiausią pusmetį.
Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
