Apie tai, kodėl Lietuvos ekonomika auga taip sparčiai ir iš kokių klaidų turime pasimokyti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su Nerijumi Mačiuliu.
Kaip teigia ekonomistas N. Mačiulis, Lietuvos ekonomikos augimas pastarąjį penkmetį buvo vienas sparčiausių tarp euro zonos valstybių. Žiūrint pastarąjį dešimtmetį, Lietuvoje buvo sparčiausias eksporto ir didžiausias darbo užmokesčio augimas.
Todėl pašnekovas nemano, kad dabartinių valdančiųjų – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – siūlymas kelti mokesčius gyventojams, norint perskirstyti biudžetą ir daugiau pinigų skirti viešajam sektoriui ir gynybai, yra teisingas. N. Mačiulis sako, kad finansavimą šiose srityse didinti galima ir nekeliant mokesčių.
„Reikia atsakymo į klausimą, kodėl mums reikia didinti tuos mokesčius, didinti perskirstymą per biudžetą? <...> Krašto apsaugos finansavimui yra alternatyvių šaltinių ir netgi perskirstymą per biudžetą galima padidint nepadidinant mokesčių tarifų“, – teigia N. Mačiulis.
Ėjome kitu keliu nei kaimynai estai
Ekonomistas primena kaimyninės Estijos pavyzdį – šalyje buvo padidinti mokesčių tarifai, prislopintos investicijos ir darbo užmokesčio augimas. Tada sumažėjo verslo ir gyventojų lūkesčiai – gyventojų perkamoji galia yra nukritusi į 2018 m. lygį, ekonomika yra susitraukusi.
„Ar mes bandome lygiuotis į tokį scenarijų? Labai svarbu suprasti, kad mes esame labai geroje ekonominėje pusiausvyroje. Atlyginimų augimas – milžiniškas, išlieka eksporto konkurencingumas. Nedidinant mokesčių biudžeto pajamos per metus didėja daugiau negu milijardu eurų, todėl iš karto galima tą milijardą paskirstyti.
Estija, padidindama mokesčių tarifus, nepadidino paskirstymo per biudžetą tiek, kiek tikėjosi, – komentuoja N. Mačiulis. – Su visa pagarba norams spręsti socialines problemas, finansuoti krašto apsaugą, reikia suprasti, kad kartais persistengimas su mokesčių tarifų didinimais pavirsta į blogesnį rezultatą“.
Pasak N. Mačiulio, viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos neištiko toks pat likimas kaip Estijos, yra nedidėjantys mokesčiai. O pagrindinė priežastis – Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas.
„Mes turime labiau diversifikuotą gamybą. Kalbant apie eksporto rinkas, mes nesam priklausomi vien tiktai nuo Švedijos ir Suomijos. Turime bent penkias rinkas: Vokietijos, Lenkijos, taip pat ir Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų. Kai turi skirtingas rinkas ir daug skirtingų produktų, tai net ir pasaulinės prekybos nuosmukis nepaveikia taip skaudžiai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ sako N. Mačiulis ir prideda, kad kita svarbi priežastis – spartus paslaugų eksporto augimas, kuriuo negali pasigirti nei Latvija, nei Estija.
Atskirtis tarp sostinės ir regionų
Lietuvoje augo ir vidaus paklausa, jau devynerius metus iš eilės kasmet atlyginimai paauga po beveik 10 procentų. Ir, nors dažnai galvojame, kad sparčiausiai atlyginimai auga didžiuosiuose miestuose, N. Mačiulis su tuo nesutinka. Pasak jo, mažesniuose miestuose, kur atlyginimų lygis yra žemiausias, augimas ir buvo sparčiausias.
„Yra savivaldybių, kur šiemet atlyginimo augimas buvo 13 proc., nes ten didesnė dalis uždirba minimalų mėnesinį arba šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą. O būtent minimalus atlyginimas sparčiai didėjo. <...>
Tai yra nepadoru gal sakyti, kas pasakys, sutiktas gatvėje, kad, o taip, mano atlygimas augo ir labai daug. Ne lietuvių būdui tai pripažinti“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Nors atlyginimai regionuose augo sparčiau, vis dar išlieka didelis atlyginimų skirtumas tarp mažesnių miestelių ir Vilniaus miesto. Taip, pasak N. Mačiulio, yra dėl to, kad mažesniuose miesteliuose nėra aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių. Ir daugelis viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie gauna didesnį atlyginimą, irgi dirba Vilniuje. Visgi, tokios tendencijos yra matomos visame Vakarų pasaulyje.
„Būsto ir paslaugų įperkamumas mažesniuose miesteliuose yra daug didesnis. Skiriasi ir kainų lygis, ir nekilnojamo turto kainos, tai atitinkamai skiriasi ir darbo sąnaudos. Lietuva nėra blogoje padėtyje lyginant su Latvija, kur yra tik Rygos regionas ir paskui visa kita. Mes turime Klaipėdą, Kauną, yra ir kiti didesni miestai, turintys savo pramonės šakų“, – sako N. Mačiulis.
Jis prideda, kad didesnių miestų ir regionų pragyvenimo skirtumai yra tarsi vištos ir kiaušinio problema – kada mažuose miesteliuose trūksta darbuotojų, tada ir sunkiau pritraukti investicijų, o iš tokio užburto rato išeiti yra keblu.
Visą pokalbį su N. Mačiuliu išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
