Tačiau savivaldybė kolumbariumo įrengimo klausimą sprendžia jau trejus metus ir kol kas sprendimo vis dar nerado. Užsiminė valdininkai tik apie vieną naujovę, kad nuo kitų metų urnos bus laidojamos ne kartą per metus, o kas ketvirtį.
Metus laidojimo paslaugas teikiančioje įmonėje kauptos urnos su žmonių pelenais keliauja į bendrą kapą. Kartu laidojami vyrai, moterys, ir apie dešimt negyvagimių. Iš viso penkiasdešimt keturios urnos. Karveliškių kapinių darbuotoja perskaito visų mirusiųjų pavardes, sutikrina eiliškumą.
Esą jeigu atsiras mirusiųjų artimieji, ir norės perlaidoti pelenus, galima būtų lengviau rasti urną. Kapavietėje jų šiemet būtų buvę daugiau, bet kelių mirusiųjų artimieji apsigalvojo ir nutarė namiškius palaidoti savo lėšomis.
„Kartais išvykę kažkur į užsienį gyventi, sužino kažkaip netikėtai. Tad būna tokių atvejų“, – sako „Ligamio“ komercijos direktorius Bronislovas Polonskis.
Tiesa, į kiek neįprastas laidotuves čia ateina vos vieno mirusiojo – trisdešimt aštuonerių Aleksandro – bendradarbės.
„Jo mama gyva, bet atsisakė jo. Jo mama gyvena Kaune ir dabar. Jis vienas gyveno, butą turėjo. Jis vienas visai buvo, nieko neturėjo“, – pasakoja mirusiojo kolegė Stasė.
Mirusius amžino poilsio šį kartą išlydi Pilaitės kunigas Ričardas Doveika. Pernai žmonės buvo laidoti be kunigo.
„Tai buvo tikros laidotuvės, pašventinta kapo duobė, sukalbėta malda, taip, gal kažkas nėra katalikai, nėra krikštyti, nėra bet mus ir vienija pagrindiniai dalykai, kad esam sukurti pagimdyti esam šios visuomenės dalis, ir vienas kitam rodome savo pagarbą. Savo dėmesį ir savo tarnystę“, – teigia kunigas Ričardas Doveika.
Tiesa, kunigo dalyvavimą laidotuvėse, Joanitų vienuolyno atstovas vadina kone stebuklu. Mat ne tik artimieji ar giminės nusigręžia nuo benamių, buvusių kalinių, ar tėvai atsisako laidoti savo gimusius negyvus mažylius. Juos laidoti ne visada kunigams leidimus duoda bažnyčios hierarchai.
„Man išvis nieko nebuvo raštiškai atsakyta. O žodžiu per asmeninį sekretorių buvo pasakyta, kad šiais metais kaip ir praeitais metais nedeleguosim kunigo. Kas taip sakė? – Kunigas Arūnas Poniškaitis. Motyvų… Vyskupai savo smulkiai neperdavinėja“, – kalbėjo Joanitų vienuolyno atstovas Vygandas Čeponis.
Joanitų vienuolyno Paramos ir labdaros gailestingumo fondo valdytojas sako kasmet kovojantis ne tik dėl to, kad laidotuvėse dalyvautų kunigas, bet ir dėl to, kad urnos neturi būti kaupiamos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės lentynose. Jos turėtų būti laikomos bent jau vienuolyne. Patys mirusiųjų laidoti nenorintys artimieji kalbėti į kamerą nenori, bet piktinasi, kad taip valstybė laidoti žmonių negali. Kiekvienas, esą nusipelnė atskiros kapavietės ar vietos kolumbariume.
Tai jau trečias kartas, treti metai, kai už valstybės pinigus laidojami žmonės kaip tik ir laidojami į vieną bendrą kapą, savivaldybė žada, kad jau kitais metais bus kitaip.
Prieš kelerius metus savivaldybė dievagojosi, kad už valstybės pinigus likimo nuskriaustieji bus laidojami kitaip nei dabar – po šešias kapsules į vieną metalinę ar betoninę urną. Dabar valdininkai taip užtikrintai nekalba.
„Pakeitimas yra tas, kad nebus laidojama vieną kartą per metus. Bet bus laidojama vieną kartą per ketvirtį. Ir taip pat pakeitimas tas, kad teikėjai, laidojimo vietoje paminklą iš granito, tokį su informacija, išgraviruotų“, – sako savivaldybės atstovė Nadežda Buinickienė.
Per trejus metus į tris bendras kapavietes atgulė beveik du šimtai žmonių. Kodėl negalima įrengti kolumbariumo, savivaldybės atstovė prisipažino negalinti atsakyti. Esą diskusijos apie tai vyko, bet bendro sutarimo valdininkai neranda.
