Vykdant pirkimus, paslaugos nuolatos įsigyjamos iš vieno ir to paties tiekėjo, o institucijose dirba giminaičiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius atkerta, kad ne viskas taip blogai.
Pastaruoju metu pasipylę mokytojų, dėstytojų ir profsąjungų atstovų protestai – tik ledkalnio viršūnė visose švietimo sistemos bėdose. Kol profsąjungos per vargus išsiderėjo trūkstamus 60 milijonų eurų atlyginimams, panašios sumos kasmet išleidžiamos vien ministerijai pavaldžių įstaigų viešiesiems pirkimams. O juose – viskas anaiptol ne taip skaidru, kaip norėtųsi.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys rodo, kad šiemet net 8 iš 10 atvejų institucijos paslaugas rinkosi iš vieno tiekėjo ir tokia tradicija tęsiasi jau dešimtmečius. Dar daugiau abejotinų pirkimų pateko ir į STT akiratį.
„Daug smulkių pirkimų, dominavo didelis skaičius neskelbiamų pirkimų, paslaugos buvo tam tikrais atvejais perkamos iš savo darbuotojų. Mes kalbam apie pirkimus, siekiančius kelis tūkstančius, keliasdešimt tūkstančių“, – sako STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius.
O bendros viešiesiems pirkimams skiriamos sumos siekia keliasdešimt milijonų per metus. Klesti ir nepotizmas, tai atskleidė dar pavasarį pristatytos audito išvados. Pavyzdžiui, tuomečiame Egzaminų centre beveik kas trečias darbuotojas buvo giminės. Aptarti būdus skaidrinti švietimo sektorių prezidentas Gitanas Nausėda išsikvietė ne tik STT, bet ir Valstybės kontrolės vadovą bei ministrą Monkevičių.
Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys prezidentui pareiškė, kad rizikos atvejų tiek daug, kad švietimas jau tapo net nebe ministerijos, o nacionalinio saugumo klausimu.
Ministerija per porą metų sugebėjo įgyvendinti vos 1 iš 12 rekomendacijų, o blogiausia esą, kad, netaupant pinigų, jų neužtenka svarbiausiam dalykui – būtiniems vaikų poreikiams.
„30 proc. mokyklų nėra stadiono, 10 proc. nėra sporto salių, daugelyje vaikai ugdomi kartu bendrose aktų salėse. Kas ketvirtoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje trūksta elementarių priemonių“, – pasakoja Valstybės kontrolės vadovas Arūnas Dulkys.
O tai esą veda ne į gera.
„Neruošiam žmonių gyvenimui ir ruošiam gyvenimui naujus pašalpų ėmėjus, griauname žmonių gyvenimą.“
Prezidentas ragina ministrą Monkevičių sparčiau įgyvendinti auditų rekomendacijas, centralizuoti pirkimus ir naikinti korupcijos rizikas.
„Ministerija turi plačiau ir efektyviau įgyvendinti antikorupcinės sistemos sukūrimą, pirmiausia, savo tiesiogiai pavaldžiose institucijose“, – teigia patarėja Sonata Šulcė.
Pats A. Monkevičius atkerta, kad auditai atlikti prieš porą metų ir dabar padėtis nėra tokia bloga.
„Ar yra tie pokyčiai šiemet? Taip, jie yra dideli. Tarkim, profesinių mokyklų situacija – tinklas yra ženkliai optimizuotas.“
Pasak ministro, antikorupcijos programa jau rengiama, pačių institucijų lieka vis mažiau, nes jos jungiamos, taigi padėtis esą gerėja.
„Per trumpą laiką ministerija susimažino išlaidas 7 milijonais ir tai nukreipė į fondą, kurio reikia mokytojų darbo užmokesčiui. Pinigų klausimas yra bazinis, bet už jų turi būti kokybė, efektyvumas.“
O realybė tokia, kad tos kokybės dabar ieškoma ne tik skylėtu biudžetu, bet net be vadovų. Pavyzdžiui, niekas nenori eiti vadovauti šešias institucijas sujungusiai Nacionalinei švietimo agentūrai, už ką siūloma maždaug 1400 eurų alga „į rankas“.
„Jau 3 kartą tenka skelbti konkursą. Tai labai atsakinga pozicija, atlyginimas nėra toks didelis, mes galime siūlyti maksimumą, kokį galime tokiai pareigybei, tačiau neatsiranda kandidatų“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Prezidentūra ministeriją kritikuoja, kad išlaidos švietimui biudžetui kainuoja daugiau kaip pusę milijardo eurų, tačiau mokymosi rezultatai negerėja. Ministras savo ruožtu ragina nemanipuliuoti skaičiais, nes, Eurostato duomenimis, pagal ugdymo išlaidas vienam vaikui esame Europos Sąjungos dugne.
