Aplankyti pustrečių metų augintinės Lunos panevėžietė Silva dabar skuba į pakaunę. Prieglaudoje „Laukinė Lesė“ gyvūnas jau globojamas pusmetį. Čia ji pateko, kai šeimininkė susiruošė emigruoti.
Moteris ją augino lauko voljere, priglaudė visai mažutėlę iš vyriškio, kuris įsiūlė pamiškėje surastą šuniuką. Dabar vos išgirdusi pažįstamą balsą, keturkojė kaipmat pralinksmėja – Luna leidžiasi glostoma ir net mėgaujasi, kai šeimininkė kaso jai šoną.
„Labai myliu, labai“, – sako „vilkės“ šeimininkė Silva Budrė.
Moteris sako, kad gyvūnas draugiškas ir nieko nėra nuskriaudęs, labiausiai esą prisirišęs prie jos ir sūnaus. Augdama priminė vokiečių aviganės mišrūnę, populiariai dar vadinamą vilkšunę. Tik kai kurios savybės kėlė įtarimų:
„Turiu dar du šuniukas namuose, ji su jais draugaudavo ir vaikai kaimo ateidavo pas ją, žodžiu, ji su visais buvo labai draugiška ir auginau kaip šunį. Tik tai išskirtinai tas kailis toks, ir gal kildavo įtarimas, kad neloja.“
Tik specialistams įtarus, kad čia ne šuo – atlikti genetiniai tyrimai. Tuomet ir paaiškėjo šokiruojantis faktas, kad ši draugiška pilkė išties šuns ir vilko mišrūnė.
„Labai sunku jauniklį atpažinti, juo labiau, ar jis saugomos rūšies yra, ar tiesiog šuniukas, šuo labai panašus į vilką, ypač jei jis labai jauno amžiaus. Buvo kreiptasi į VDU, kuris ir nurodė, kad tai pirmos kartos hibridas tarp pilkojo vilko ir naminio šuns“, – pasakoja Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistas Donatas Šimėnas.
Bėgant savaitėms ir pasikeitus planams moteris nusprendė nebeemigruoti, tad panoro susigrąžinti iš prieglaudos savo augintinę. Moteris sako sutinkanti su bet kokiomis sąlygom.
„Ir sterilizuoti, visas sąlygas, aš net susiradau žmogų, kuris padarys voljerą, apskaičiavo sąmatas ir buvau pasiruošus tinklą pirkti jam“, – teigia vilkės šeimininkė Silva Budrė.
Dėl priglaustos mišrūnės moteris baudos išvengė, tačiau vilkės likimas pakibo ant plauko. Paaiškėjus, kad tai ne šuo, gamtosaugininkai nusprendė, kad Lunos šeimininkei atiduoti negalima. Mat tokius hibridus žmonėms auginti ar paleisti į laisvę draudžia įstatymas jau gerą dešimtmetį. Tad pasiūlyti keli variantai, – vienas – perduoti mokslo įstaigoms, kur šie gyvūnai kryžminami mokslinių tyrimų tikslais.
„Kreipėmės į ministeriją, kur padėti tą gyvūną, ir gavom atsakymą, kad turi būti ieškoma vietos mokymo įstaigose Lietuvoj arba ieškoma vietos užsienyje. Galutinis variantas, jei neatsiras vietos nei ten, nei ten – tai gyvūnas turėtų būti sunaikintas. Šito norėjom išvengti ir atsirado vieta Vokietijos rezervate ir šiuo metu organizuojamas to gyvūno išgabenimas ten“, – kalbėjo S. Šimėnas.
Mokslo įstaigų, norinčių eksperimentuoti su pilke, neatsirado, tad tikėtina, kad ši iškeliaus į užsienį. Išgirdusi tokią žinią Lunos šeimininkė žada už savo numylėtinę kovoti visais būdais. Į moters pusę stoja ir laukiniais gyvūnais besirūpinančios prieglaudos atstovai.
„Ta situacija yra absurdiška, gyvūnui neleista pasilikti Lietuvoje, neleista čia gyventi, nors leista išvežti į užsienio rezervatą, nors buvo kalbėta su žmonėms, kurie supranta, tai jų nuomone, gauja vilkų nepriims svetimo vilko į gaują, tai bus tiesiog mirties nuosprendis gyvūnui“, – sako prieglaudos „Laukinė Lesė“ vadovas Karolis Kulikauskas.
Prieglaudos „Laukinė lesė“ atstovai prašo ministerijos surasti galimybę tokį hibridą sterilizavus, palikti Lietuvoje.
„Patį tikrą vilką, grynaveislį vilką auginti įmanoma ir sąlygos yra numatytos, kurias įvykdžius, žmogus gali laikyti vilką. Invazinius gyvūnus žmonėms laikyti sąlygos yra sugriežtinos, bet įmanoma, o su hibridu situacija absurdiška“, – pasakoja prieglaudos „Laukinė Lesė“ vadovas Karolis Kulikauskas.
Išimčių teisės aktai nenumato. Kol kas galutinio atsakymo pati Aplinkos ministerija nėra pateikusi.
