Girto Turkijos piliečio Vilniuje sudaužytas „CityBee“ automobilis yra skaudžia nelaime galėjęs baigtis incidentas, kuris įvyko lapkričio pradžioje. Tuomet po vakarėlio jaunas užsienietis su keleive rėžėsi į laiptus, po to užlėkė jais iki aikštelės ir nusirideno atgal. Girtas turkas įpūtė kiek daugiau nei 1,5 promilės.
O rugsėjo 29-osios reido sostinėje metu paryčiais su nuomotu automobiliu buvo sustabdytas kitas vairuotojas, kuris įpūtė beveik 1,5 promilės.
Dar iš pavasario: gegužę 20-metis Klaipėdos rajone vairuotojas su išsinuomota mašina spruko nuo pareigūnų, šalikelėje numetė automobilį ir pabėgo, o sučiupus vaikiną alkotesteryje „sužibo“ 1,79 promilės.
Mėnesiu anksčiau – balandį – Palangoje girtas aštuoniolikmetis su „CityBee“ važiavo į degalinę pirkti cigarečių.
Ir šį pastarojo pusmečio sąrašą, kai pareigūnams įkliūva ar netgi skaudžias avarijas sukelia girti vairuotojai būtent su trumpam išsinuomotais automobiliais, būtų galima tęsti.
Visgi yra lengvas būdas tam užkirsti kelią. Ir tas būdas – tai alkoblokas. Jei automobilyje yra toks prietaisas, jį norintis užvesti vairuotojas prieš tai privalo pasitikrinti blaivumą.
„Alkoblokai taikomi daugelyje sričių. Tai yra ir mokykliniai autobusiukai ir miesto autobusai, ir tarpmiestiniai, turistiniai autobusai, ir krovinius vežantis transportas. Yra ir privačių asmenų, įsigyjančių sau ar savo šeimos nariams“, – sako „Alkotesteris“ direktorius Marius Anusauskas.
Kalbos apie būtinybę įtaisyti alkoblokus nuomojamuose automobiliuose kilo pernai pavasarį, kai girtas vairuotojas su „CityBee“ užmušė namo važiavusią 27-erių merginą. Avariją sukėlęs vyras tvirtino esąs blaivus, tačiau įpūtė daugiau nei 1,5 promilės. Tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis apie tai kalbėjo labai garsiai, tačiau pasikeitus valdžiai ši idėja, regis, jau pamiršta. Ministerijos atstovai sako, kad po ilgų diskusijų visgi nuspręsta pačioms nuomos bendrovėms leisti apsispręsti dėl sankcijų neblaiviems vairuotojams.
„Didžioji trumpalaikės automobilių nuomos bendrovė specialiai sumažino netgi iki nulio promilių ribą tam, kad nebūtų jokių pagundų. O policijos reidų metu, mes taip pat bendraujame su policijos pareigūnais, kad „būkit geri, žiūrėkit į tuos automobilius pro padidinamąjį stiklą“, – pasakoja Susisiekimo min. atstovas Vidmantas Pumputis.
Didžiausios trumpalaikės automobilių nuomos įmonės atstovai ginasi, kad neblaivių vairuotojų prie „CityBee“ vairo sulaikoma labai mažai. Anot jų, vos 0,01 procento. Pernai įmonės paslaugomis naudojosi 200 tūkstančių klientų, iš jų sučiupti girti prie vairo tik 25. Jiems buvo pritaikytos ne tik pareigūnų, bet ir pačios įmonės skirtos baudos.
„Tai mes bendraujame aktyviai su Lietuvos policija. Jeigu toks atvejis pasitaiko, mes gauname informaciją ir skiriame baudą. Jie yra užblokuojami visam laikui ir yra skiriama 2000 eurų bauda. Visam gyvenimui jie yra užblokuojami“, – teigia „CityBee“ vadovas Lietuvos rinkai Svajūnas Aliukonis.
„Tai iš tikrųjų didžiulė bauda, didžiulės sankcijos. Įvertinant tai, kad dar bus prarandamas tam tikrą laiką vairuotojo pažymėjimas. Nekalbant jei jau būtų viršyta pusantros promilės riba, kur gresia baudžiamoji atsakomybė“, – teigia V. Pumputis.
Kelių policijos vadovas sako, kad maždaug prieš porą metų „CityBee“ kreipėsi patarimų į pareigūnus, tačiau nei jų rekomendacijos, nei gyvybę kainuoti galinčios avarijos nepasirodė pakankama priežastis nuomojamuose automobiliuose įrengti alkoblokus.
„Mes vieną iš dalykų pasiūlėme, kad, na, galbūt ne visuose, gal keliuose „CityBee“ automobiliuose būtų įrengti alkoblokai, kurie neleistų neblaiviam asmeniui sėstis už vairo. Tai manome, kad tai viena iš priemonių, kuri prisidėtų prie to, kad skatintų atsakingą dalyvavimą eisme. Socialiai orientuotos įmonės rūpinasi tuo, kad į eismą neišvažiuotų vairuotojai, būdami neblaivūs“, – sako kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
Tačiau įmonės atstovai vardija savo priežastis, kodėl masinio alkoblokų įdiegimo nusprendė atsisakyti.
Visų pirma, dauguma vairuotojų, anot jų, pareigingi, todėl nesinori jų apkrauti blaivumo patikromis.
Antra, alkoblokai esą netinkami masiniam naudojimui. Kiekvienai kelionei vairuotojas turi naudoti naują plastikinį alkotesterio antgalį, o tai esą labai neekologiška.
Na, ir trečia – alkoblokų įdiegimo kaina. Įmonė skaičiuoja, kad juos įrengti 1300-uose automobilių kainuotų apie 2,5 milijono eurų. Dar daugiau nei milijoną kasmet kainuotų plastikiniai antgaliai.
„Iš tiesų, tai mes svarstėme ją. Buvome prieš metus įsidiegę keletą, tai šis testas parodė, kad tai yra neekologiškas sprendimas, neefektyvus ir kelia sunkumų mūsų tvarkingiems klientams, kurie neturi tokių problemų“, – pasakoja S. Aliukonis.
Sostinės gyventojų nuomonės dėl alkoblokų išsiskiria:
„Nu, dujokaukę uždės ir važinės. Ir viskas. Aš manau. Kas negeria, tas negers, o kas norės, ras sprendimą ir važinės toliau. Na, nežinau. Pinigų išmušimas kažkoks.“
„Čia net klausimo tokio negali kilti. Kadangi jeigu žmonės kol kas nėra tokie atsakingi, tai juos kažkaip drausminti reikia.“
„Čia ne automobiliai, ne firmos kaltos. Čia patys žmonės. Čia nesvarbu, ar jie su „CityBee“ automobiliu važiuos, ar jie su savo važiuos, jeigu jie neatsakingi yra…“
„Pas mus daug kas draudžiama. Draudžiama vogti, bet vis tiek vagia. Draudžiami narkotikai, vis tiek jie yra ir panašiai. Taip kad alkoblokai, manau, nereikalingas, kažkoks tai beprasmis pinigų švaistymas.“
Šiuo metu alkoblokai Lietuvoje dar nėra itin paplitę. Jie įrengti kiek daugiau nei tūkstantyje automobilių.
