Apie geopolitinę situaciją regione TV3 „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbino prezidento vyriausiąją patarėją Astą Skaisgirytę-Liauškienę.
Norėdami veiksmingos agresoriaus veiksmų prevencijos turėtume suprasti, kas dedasi to agresoriaus galvoje. Mes matome, kad Rusija šitiek mėnesių demonstruodama savo galią prie Ukrainos sienų baigia tuo, kad paprasčiausiai pripažino Donecko ir Luhansko apsiskelbusių respublikų nepriklausomybę. Kaip manote, kodėl toks rezultatas, kalbant galios politikos terminais, yra gana menkas?
Tai nėra galutinis rezultatas, galbūt tarpinis ir nežinome, kokie veiksmai numatyti toliau. Ir dėl šito nenuspėjamumo momento daugiausiai turbūt ir nerimaujame. Faktas, kad įtampa buvo kaitinama, kurstoma jau kuris laikas, ne vakar ir ne šiandien. Kaip jūs ir minėjote, buvo pritraukinėjama kariuomenė, dabar tos kariuomenės prie Ukrainos sienos yra labai daug, tame tarpe ir Baltarusijos teritorijoje. Tas faktas, kad ta kariuomenė yra ir Baltarusijos teritorijoje, mus labai neramina, kadangi tai yra visai arti Lietuvos sienos, kartu NATO ir Europos Sąjungos sienos.
Na, o įtampa Ukrainoje sėkmingai augo ir taip, kaip jūs sakote, šiuo etapu pripažįstamos dvi apsišaukėlės respublikos, pasirodė įvairiuose tinkluose informacija, kad įvedamos tenais atseit Rusijos taikdariškos pajėgos, kol kas Rusija tos informacijos pati nepatvirtino, todėl lauksime tolimesnių žinių. Tačiau vėlgi, o kas po to? Tai tam, kad kas po to būtų atgrasyta, žinoma, kad Vakarų bendruomenė, demokratinių šalių bendruomenė turi būti labai solidari. Tai vėlgi prezidentas G. Nausėda ne kartą yra minėjęs ir turbūt pastarosiomis dienomis labai daug kalbėdamas su JAV atstovais, viceprezidente Kamala Harris ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, kad NATO rytinis flangas turi būti pastiprintas, atgrasymo tikslais.
Jūs užsiminėte apie prezidento Gitano Nausėdos pokalbį su JAV viceprezidente K. Harris. Sakykite, kuo baigėsi tas pokalbis apie amerikiečių nuolatinių pajėgų buvimą ir stiprinimą Lietuvoje, Baltijos valstybėse? Ar turėsime mes tas nuolatines ir didesnes amerikiečių pajėgas?
Amerikiečiai jau yra aktyvavę 8,5 tūkstančio karių, reaguodami į šitą situaciją Europoje, kuri bręsta. Taip, tie kariai pirmiausiai dislokuojami Lenkijoje ir Rumunijoje, tačiau Baltijos šalys norėtų, kad dalis jų būtų dislokuota Baltijos šalyse. Tai dėl to pokalbiai yra tęsiami ir šią savaitę Lietuvoje lankysis Kongreso ir Senato delegacijos, su jomis tie poklalbiai bus pratęsiami. Prezidentas nuolat palaiko kontaktą su prezidentu J. Bidenu ir per patarėjus darbine tvarka su jo aplinka. Šie pasitarimai, mes labai tikimės, turėtų duoti rezultatą.
Neoficialiuose pokalbiuose amerikiečių pareigūnai sako, kad galbūt JAV didintų tas pajėgas Lietuvoje, bet Lietuvoje nėra infrastruktūros, nėra kur jų padėti kalbant paprastai. Ar prezidentas planuoja kokią nors iniciatyvą, paraginimą Vyriausybei greičiau ir efektyviau organizuoti tą infrastruktūrą?
Taip, tie klausimai jau buvo aptariami ir su premjere, ir su krašto apsaugos ministru, su kariuomenės vadu. Jeigu priimame daugiau sąjungininkų, tai reikia atitinkamai plėsti infrastruktūrą, kur jie galėtų pas mus būti. Lietuva turi vadinamąjį priimančios šalies paketą, kuris yra gana patrauklus sąjungininkams dislokuotis Lietuvoje. Tačiau, žinoma, reikia ir kartais labai elementarių pajėgumų ir dėl to kalbame apie įvairias papildomas vietas – poligonai ir panašiai.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
