Žmonės tyrimo metu atsakė, kad narkotikų dabar jiems gauti lengviau nei prieš penkerius metus. O štai alkoholio išgėrė ir tabako surūkė lietuviai panašiai kaip ir pastaraisiais metais. Tiesa, nors lietuviai išgeria rečiau, bet per vieną kartą išgerti mėgsta daug.
Buvęs narkomanas Valdas narkotikus su tarpais vartojo apie 20 metų – virdavo aguonas, leisdavosi heroiną. Ne vieną kartą kalėjęs Valdas šiandien jau nebevartoja virš 2 metų. Vyras sportuoja, ieško darbo ir dalyvauja metadono programoje.
„Ateina taip, kad jau atsibosta visas tas gyvenimas. Norisi keisti. Ta pati rutina. Atsikeli ryte, nėra pinigų. Galvoji, kur gauti pinigų. Aišku reikia vogti ir taip toliau. Ant tos pačios dozės“, – pasakoja buvęs narkomanas Valdas.
Valdui tvarkytis su priklausomybe padeda paramos fondas „Rigra“. Iš jų jis gauna ir maisto davinius. „Rigros“ vadovė sako pastebinti, kad į jų paramos centrą per pastaruosius penkerius metus žmonių vartojančių narkotikus kreipiasi vis daugiau. Tačiau tai ne vieninteliai pokyčiai.
„Pasikeitė narkoscena Lietuvoj ir iš tikrųjų vartoja sintetinius opioidus vietoj heroino ir tiesiog jie trumpiau veikia ir reikia daugiau priemonių: prašo daugiau švirkštų, prašo daugiau adatų, prašo daugiau servetėlių“, – sako „Rigra“ direktorė Gražina Aleksaitienė.
Kad daugiau lietuvių pradėjo vartoti narkotikus rodo ir naujausi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto tyrimo duomenys. Nuo 2016 metų psichotropines medžiagas vartojančių žmonių padaugėjo 1,5 karto – nuo 11,5 iki 14,1 procento. Labiausiai lietuviai vartoja kanapes. 2016-aisiais jų buvo 10,8 procento, 2021-aisiais – 13,7 procento. Daugiau vartoja ir ekstazio, amfetamino, haliucinogenų, heroino. Štai, pavyzdžiui, kokainą 2016 metais vartojo 0,7 procento lietuvių, 2021-aisiais – 1,8 procento. Anot specialistų, tam įtakos turėjo narkotikų prieinamumas. Lietuvių sakančių, kad, pavyzdžiui, kanapių įsigyti nesudėtinga, padaugėjo 10 procentų.
„Kovido ir karantino kontekstas labai pakeitė pardavimo, prieinamumo kultūrą ir pasiekiamumas per kurjerius, paštu užsakymas tam tikrų priemonių ir sunki galimybė tai sukontroliuoti“, – komentuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas Renaldas Čiužas.
Narkotikų vartojimas didėja ne tik Lietuvoje, Europoje jų suvartojama dvigubai daugiau nei mūsų šalyje. Daugiau žmonių vartoja narkotikus, anot specialistų, ir dėl požiūrio į juos.
„Kanapės yra dažniausiai vartojamas narkotikas. Kiek daug produktų turime Lietuvoje su kanapėmis, pavyzdžiui, tai yra aišku ne su tomis kanapėmis, kurios skirtos svaiginimuisi. Mes vis girdim, kad kanapės yra naudingos, kad tam tikros jos dalys nekenkia. Bendras požiūris Lietuvoje galbūt irgi keičiasi“, – sako stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė.
Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus lietuviai alkoholio išgėrė beveik tiek pat. 2016 metais per 12 mėnesių alkoholį vartojo 81,6 procento, 2021 – 84,4 procento lietuvių. Per paskutinį mėnesį alkoholį prisipažino 2016 – 67,1 procento žmonių, 2021 – 62,8 procento.
„Jeigu žmogus išgeria daugiau kaip 6 bokalus, vadinasi jau yra labai blogai“, – kalba R. Čiužas.
O ką šiauliečiai mano apie lietuvių alkoholio vartojimo ypatumus ir draudimai padėjo gerti mažiau?
„Aš kiek man reikėdavo, tiek ir suvartoju.“
„Pas vieną normą šeši, pas kitą – pusę.“
„Va ką tik išgėriau bokalą ir sėdžiu patenkintas ir niekuo nesiskundžiu.“
„Kiek turi žmogus, tiek ir išgeria. Yra viskam biudžetas skirtas.“
„Aš, kai statybininkas, tai žinau. Kai jau prisėda, tai jau prisėda.“ 00:29
„Tai kad mažiau gerdavo ir prieš Verygos tuos visus nutarimus. – Vis mažiau ir mažiau? – Gi matosi. Gatvėse gi nesimato. Kaip anksčiau būdavo, eini ir pilną girtų.“
„Geria visi, o to gerti prisimano, pats išsiverda samanės.“
„Yra man rodos ir babusių dar, vadinamų perpardavinėtojų, tai kaip aš čia nemanau, kad tie draudimai nieko jie nekeičia.“
Alkoholio vartojimas, anot Aurelijaus Verygos, ne tik valstiečių nuopelnas. Prieš valstiečių draudimus suveikė ir alkoholio reklamos draudimas, amžiaus ir kainų pokyčiai. Bet kokiu atveju, anot politiko, pokyčiai tikrai yra įvykę, nes alkoholio vartojimo kultūra pasikeitė.
„Nežinau, kiek žmonių atsimena gimtadienius darbe su alkoholiu, kiek atsimena tuos tokius užšvęstus savaitgalius ir atvykimus į darbą šiltais dar būnant ir bendrai šventės kokios būdavo, kokią bepaimsi, vestuves ar kažkokį rimtesnį giminės pasibuvimą dažnu atveju tai būdavo pretekstas gerokai prigerti žmonėms“, – sako A. Veryga.
Alkoholį neatsakingai vartoja vis dar daugiau vyrų nei moterų.
