Lietuvoje daugėja atvejų, kai žmonių automobiliai susiduria su laukiniais gyvūnais. Jei prieš penkmetį incidentų užfiksuota 2000, tai per šių metų 10 mėnesių jau įvyko beveik dvigubai daugiau vairuotojų ir žvėrių akistatų – 3870. Tokiose avarijos 31 žmogus sužeistas, o vienas žuvo.
Tvarkiečiui R. Žemaitaičiui atrodo, kad didėjantį įvykių skaičių lemia per mažos valstybės pastangos. Seimo narys kolegoms pasiūlė įstatymo pataisą – valstybė, kuri yra laukinių gyvūnų savininkė, privalo atlyginti žalą su jais susidūrusiems vairuotojams. Pasak jo, dabar vietovėse, kurios pažymėtos kelio ženklu, laukiniai gyvūnai, įvykus eismo įvykiui, „kasko“ ar kitu papildomu draudimu nepasirūpinęs vairuotojas ne tik pats taisosi automobilį, bet ir rizikuoja gauti baudą. Nors, esą, dažnai pati valstybė tokiose teritorijose neužtikrina saugumo, pavyzdžiui, atitvarų.
„Didžiajai daliai žmonių žala yra visiškai neatlyginama, o šioje vietoje iš gamtos rėmimo fondo, kur skiria dalį savivaldybės, valstybė, būtų galimybė skirti atlyginti žalai“, – sako Seimo narys R. Žemaitaitis.
Seimo nariui Linui Balsiui atrodo, kad tvarkietis tokiais pasiūlymais tiesiog nori pasireklamuoti.
Žaliųjų partijos narys priduria, kad į šios problemos sprendimą turėtų įsitraukti draudikai, kurie į civilinio draudimo paketą įtrauktų žalos atlyginimą po susidūrimų su laukiniais gyvūnais.
„Reikėtų žiūrėti per draudimo sistemą, o ne per kažkokias valstybės išmokas, nes tuoj prasidės biudžeto siūlymai ir svarstymai, tai prasidės klausimai, iš kur imsime pinigų šitiems briedžiams kompensuoti. Manau, kad draudimas yra tas kelias, kuriuo reikėtų eiti“, – teigia Seimo narys L. Balsys.
Vairuotojai siūlymą plėsti valstybės atsakomybę už gyvūnus vertina gana skeptiškai.
„Būtų gerai, bet taip nebus. Toks Seimas mūsų.“
„Turbūt eilinė klasta. Nežinau, iš tikro, tai gyvūnus reikia saugoti. Kas pasaugos, jei ne mes?“
„Vis tiek tas tvoras statome ne mes, o valstybė. Tai jei nepadarė taip, kad gyvūnas nepatektų ant kelio, tai tegu valstybė ir tvarkosi.“
„Kažkas užsislėpę čia turėtų būti, bet manau, kad ir vairuotojai turėtų būti atsakingi, ir valstybė – 50 ir 50.“
Draudikai skaičiuoja, kad šiemet vidutinė žala, padaryta laukinio gyvūno, siekia 1600 eurų, o didžiausia išmoka – net 22 tūkstančiai eurų, kuomet prabangus automobilis kelyje sutiko briedį.
Lietuvos draudimo atstovė Violeta Rimonienė mano, kad jei Seimas ir nuspręstų, jog valstybė privalo tokiais atvejais atlyginti žalą, teismuose šios bylos gali užstrigti.
„Yra vertinama, ar valstybė privalėjo pastatyti tokį ženklą, ir dažnai nagrinėjama gyvūnų migracija, anksčiau įvykusių įvykių statistika, gyvūnų rūšys ir valstybės atsakomybė pakankamai sunkiai pripažįstama“, – pasakoja skyriaus vadovė V. Rimonienė.
Anot policijos, baudos už tokį eismo įvykį gali būti taikomos, tačiau kiekvienas įvykis tiriamas individualiai.
Tiesa, nors baudos gali būti skirtos partrenkus žvėrį atitinkamu kelio ženklu pažymėtoje teritorijoje, pareigūnai dažniausiai apsiriboja įspėjimu. Visgi, jei nustatoma, kad vairuotojas pažeidė taisykles, o numuštas gyvūnas yra tam tikros rūšies, gali grėsti ir tūkstantinės baudos.
„Kiekvienas eismo įvykis, kaip ir susidūrimas su laukiniu gyvūnu, yra nagrinėjamas atskirai. Kiekvienu atveju, policijos pareigūnai išnagrinėję aplinkybes, sprendžia, kas yra kaltas dėl eismo įvykio“, – teigia policijos atstovė Marija Kazanovič.
Policija primena, kad didžiausias laukinių gyvūnų judėjimas užmiesčių keliuose yra būtent šiuo metu – vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje, tad pataria būti atidiems.
