Tuo metu kriminologai tikina – registras nusikaltimų nesumažins, vienintelė išeitis pažaboti tvirkintojus – geresnis vaikų lytinis švietimas.
Vienas žinomiausių Kauno pedofilų – Ervydas Čekanavičius. Užkietėjęs vaikų tvirkintojas 2013-aisiais gavo 15-os metų laisvės atėmimo bausmę. Jis į namus atsiviliojo, apsvaigino narkotikais ir išprievartavo 13-metį berniuką. Už panašaus pobūdžio nusikaltimus vyras prieš tai buvo teistas net keletą kartų.
Pasak seimūnės R. Šalaševičiūtės, tokio tipo nusikaltimų mūsų šalyje daugėja. Nusikaltėliai ar įtariamieji dažnai būna linkę ieškoti darbo, kur gausu vaikų, bei pakartotinai nusikalsti. Ir, pasak buvusios vaikų teisių kontrolierės, kiekvieną kartą to pasekmės – itin skaudžios.
„Mes turėjome atvejus, kai greitosios pagalbos automobilyje buvo padarytas seksualinis nusikaltimas, taip pat, kai vairuotojas, kuris nedirba tiesiogiai su vaiku, neįgalią merginą išprievartavo mokykliniame autobusiuke“, – sako R. Šalaševičiūtė.
R. Šalaševičiūtė teigia, kad darbdavius informacija apie tokių asmenų teistumą pasiekia ne visada. Panašios problemos kamavo ir kaimynus lenkus. Surengtoje apvalaus stalo diskusijoje Seime Lenkijos policijos ir Vyriausybės atstovai su lietuviais dalijosi, kaip su tuo sekasi kovoti. Kaimynai 2017-aisiais įdiegė viešą seksualinių nusikaltėlių registrą.
„Jų pasirengimo periodas buvo pakankamai trumpas – užteko 15 mėnesių. Buvo žmonių noras, kad toks registras būtų, žiniasklaida labai teigiamai nušviesdavo tuos klausimus, kurie buvo diskusijoje, jų Seime įstatymas buvo priimtas labai lengvai“, – pasakoja R. Šalaševičiūtė.
Tokį visiems prieinamą seksualinių nusikaltimais įtariamų ar nuteistų asmenų registrą Lietuvoje taip pat siūlyta diegti dar 2017-aisiais. Tuomet prieš šį duomenų viešinimą piestu stojo kovotojai už žmogaus teises bei Valstybinė duomenų inspekcija. Tačiau nevyriausybinės organizacijos „Kova su prekyba žmonėmis“ atstovė dėl to apgailestauja. Pasak jos, seksualinių nusikaltėlių registras su nuotraukomis ir prasikaltusių asmenų adresais galimai apsaugotų dalį nepilnamečių nuo tvirkinimo bei kurtų saugesnę bendruomenę.
„Bendruomenė nieko nežino, kas jos teritorijoje gyvena. Kaip ji galėtų apsaugoti savo vaikus? Šitas registras mums padėtų galbūt nueiti nuo tokio seksualinių nusikaltėlių demonizavimo, ką mes šiandieną Lietuvoje turime prie tokio labiau profesionalesnio požiūrio, ir kartu apsaugoti savo vaikus“, – teigia centro vadovė Kristina Mišinienė.
Šiuo metu įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra 884 asmenys, kurie dėl seksualinio pobūdžio veikų buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Policijos atstovas pripažįsta – kol kas nėra iki galo aišku, kaip vykdyti tokių asmenų stebėseną, tačiau esą tam tikri pokyčiai šioje srityje jau padaryti.
„Kalbam apie reikalavimą, nustatytą darbdaviams, patikrinti informaciją registruose. Na, ar tokie asmenys, kurie ketina įsidarbinti į pareigas, kurias eidami jie turės kontaktą su vaikais, ar nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų“, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas.
Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas viešai prieinamą seksualinių nusikaltėlių registro steigimo idėją kritikuoja. Pasak jo, tokie registrai veikia ir Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Portugalijoje, Kroatijoje. Tačiau esą tose šalyse seksualinio pobūdžio nusikaltimų nė kiek nesumažėjo. Pasak kriminologo, daug naudingiau būtų kreipti dėmesį į vaikų lytinį švietimą.
„Tai yra lytinis vaikų švietimas. Jie turi būti mokomi atpažinti, koks elgesys su jais nėra tinkamas. Tai yra pagalba aukoms, todėl, kad ypatingai, kai kalbam apie vaikus, kurie nukenčia nuo seksualinės prievartos, labai dažnai tai būna iš socialiai pažeidžiamų grupių. Ir, kaip rodo etimologiniai tyrimai, yra didžiulė tikimybė, kad jie vėl gali nukentėti“, – sako G. Sakalauskas.
Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, maždaug kas penktas vaikas tampa vienokio ar kitokio seksualinio smurto auka.
