Kasos aparatus šalies turguose maisto produktų prekybininkai privalo naudotis jau aštuonerius metus, tačiau pagal naujausius mokesčių inspekcijos duomenis, tai daro tik 67 procentai prekeivių. O štai prieš gerą savaitę patikrinimą atlikus Šiaulių turguje, kontrolieriai nustatė ir dar daugiau pažeidimų.
Iš 186 mokesčių mokėtojų nusižengė net 132. 66 atvejais neišduoti kvitai, 23 asmenys prekiavo be verslo liudijimo ar kitaip neįregistravę savo veiklos. Vyriausybė, siekdama mažinti šio sektoriaus šešėlį, planuoja skaitmenizuoti šiuo metu ranka pildomus buhalterinės apskaitos žurnalus. Kitaip tariant, atvykęs į darbo vietą, prekeivis kompiuteryje ar išmaniajame telefone kiekvieną dieną turėtų surašyti tos dienos prekes, o darbui pasibaigus, sužymėti, kurios iš jų jau parduotos. Patys prekeiviai tokios naujovės nelaukia. Esą vyresni žmonės tikrai nesusitvarkys su šiuolaikinėmis technologijomis, galiausiai, nė neįstengs jų įsigyti:
„Techninių galimybių jie neturi tai padaryti. Jie greičiau tankų prisipirks, negu kompiuterių.“
„Bobutės su kompiuteriais tikrai nevaikščios. Juk turguose žmonės ir taip mokesčius moka, o čia dar kompiuterius pirkti.“
Smulkiųjų prekybininkų atstovai piktinasi, kad su jais dėl centralizuotos turgaviečių apskaitos informacinės sistemos valdžia nediskutavo. Asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako, kad prekeiviams dėl papildomos naštos ar nežinojimo gali tekti samdytis buhalterius, o tai kainuoja. Moteris priduria, esą vyriausybė turgus verčia atpirkimo ožiais ir kaltina kone dėl viso šalyje esančio šešėlio.
„Kadangi žmogus atvažiavęs ryte į prekyvietę privalės – kaip pavyzdžiui, atsivežęs 10 sąskaitų, kuriose po 20 pavadinimų, tai privalės sėsti prie įrangos ir suvedinėti visą informaciją. Tai juk ne valandos procesas“, – sako asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė.
Turgaviečių asociacija mano, kad vadinamasis skaitmenizavimas daugelį mažųjų prekeivių privers mindžiukuoti darbo biržos koridoriuose, o pirkėjai išvys išsipūtusias produktų kainas.
„Kainos kils, nes iš rinkos bus išmesti patys smulkiausi jos atstovai – smulkaus ir vidutinio verslo prekybininkai. Taip pat bus daug kaštų ir daug investicijų šiai sistemai užtikrinti“, – teigia asociacijos Lietuvos prekyvietės ir turgavietės vadovas Vytenis Butkevičius.
Centralizuotos sistemos iniciatorė – Žemės ūkio ministerija, tačiau jos vadovas, ministras Andrius Palionis tikina, kad kol kas dar vyksta diskusijos. Kartu su Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija svarstoma, ar kurti sistemą, kuri savo veikimo principu galėtų būti analogiška šiuo metu veikiančiai elektros ar dujų deklaravimo sistemai „Ignitis“.
Taip pat, esą, prekyvietėms būtų atspausdinti ir vadovai, kaip šia sistema naudotis, būtų rengiami ir nemokami mokymai. Ministras ramina, kad šiemet naujovės turgų dar neaplankys.
„Faktas, kad reikia daryti, bet turėtumėme žiūrėti ne tik iš mažmeninės prekybos, kad neapskaityta, pavyzdžiui, mėsa ar kiti produktai, bet jie iš kažkur atsiranda. Tai yra ir didmeniniai tiekimai. Tad turėtų būti kompleksinis sprendimas, liečiantis ne tik turgus“, – kalbėjo ministras A. Palionis.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat pritaria, kad didesnės kontrolės reikia, tačiau prekybininkams dabar trūksta aiškumo, ką gi valdžia jiems rengia.
„Jei būtų programėlė telefone, tai užimtų labai nedaug laiko, bet mūsų pastaba buvo, kad pirmiausia tą programėlę reikėtų sukurti, pristatyti visuomenei ir aiškiai pasakyti, kad mes tai darome. Dabar gavosi, kad pasakė, jog darys apskaitą, kasdieninę apskaitą ir nepaaiškinta, kaip tai bus daroma. Todėl aišku, kad žmonės yra įsitempę“, – mano R. Karbauskis.
Mokesčių inspekcija primena, kad prekeiviui, kurio veiklai vykdyti būtinas kasos aparatas, už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišduoda kvito arba jame nurodoma kita suma, gali būti skirta bauda nuo 90 iki 200 eurų. Už pakartotinį nusižengimą kišenė gali paplonėti ir dar smarkiau – iki 900 eurų.
