Kitoje pusėje taromato pats darbymetis. Į surinkimo taškus vis dar plūsta po švenčių užsilikę buteliai, skardinės. Kalnai taros iš supirkimo punktų išvežami kasdien. Anot čia 2 metus dirbančio Vladimiro, toks butelių, skardinių sezoniškumas įprastas.
„Po švenčių neša stipriai ir susidaro eilės, stovi prie taromatų. Vakar daug nešė, buvo pilna taros. Atvažiavo autobusas tuščias, išvažiuoja beveik pilnas“, – sako supirkimo punkto darbuotojas Vladimiras.
Anot „Užstato sistemos adminstratoriaus“, kol taromatai neegzistavo, į perdirbimą sugrįždavo tik trečdalis skardinių bei butelių. Dabar sistemos kūrėjai gali pasigirti, kad 92 buteliai iš 100 patenka būtent į taromatą. Tiesa, tobulėti yra dar kur: Lietuvos gyventojai vandeniu neskalauja butelių ir skardinių, tarą nuo alkoholinių ir gaiviųjų gėrimų neša neplautą.
„Kad plauti pradėtų, tikrai nepradėjo plauti, bet kad pamiškėse nerasi plastmasinių butelių – tikrai“, – pasakoja Vladimiras.
Surinkimo sistema veikia taip gerai, kad Lietuvos politikai kartas nuo karto bando išplėsti taromatų galimybes. Idėjų būta pačių įvairiausių. Seimo koridoriuose parlamentarai diskutavo apie galimybę taromatais rinkti nereikalingas padangas, kalbėjo ir apie stipriųjų gėrimų, degtinės, bendžio, viskio butelius. Paskutinis į Aplinkos ministeriją kreipėsi konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis pasiūlė į sistemą įtraukti aliejaus, acto, padažų, pieno, kefyro ir kitų maisto produktų butelius.
„Ta pakuotė mažai kuo skiriasi nuo alaus butelio. Kodėl negalėtų irgi būti priimama? Pirkote pieną butelyje, kodėl tas butelis negalėtų būti priimamas. Galime peržiūrėti ir rasti labai adekvačių, labai panašių pakuočių ir tikrai daug pakuočių, kurios yra panašios, bet kažkodėl yra nepriimamos“, – teigia Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Štai, ką mano gyventojai:
„Viską galėtų supirkti, nes viskas eina į konteinerius, teršiam gamtą. Ir stiklą, ir bet ką. „Slovikus“ galėtų, už viską mokam pinigus.“
„Jei galima būtų priduoti, būtų gerai.“
„Tik teigiamai. Aišku, kuo daugiau depozito, man atrodo, tuo mažiau šiukšlių bus.“
„Pritarčiau, nes perku labai daug kefyro, ypač perku daug.“
Tiesa, atliekų tvarkymo specialistai aiškina, kad politikai su siūlymais kiek persistengia. Esą taromatų sistema buvo sukurta ne visoms atliekoms, o tik daugiausiai problemų sukeliančioms šiukšlėms, kurių buvo galima rasti kone ant kiekvieno kampo.
„Reikia suvokti kam ir kokiam tikslui yra įprasta naudoti šitas sistemas. Tai būtent toms gėrimų pakuotėms, arba toms prekėms, kurios vartojamos gamtoje, kurios teršia miškus, gamtą, ežerus. Tikrai aliejaus ar pieno prie ežero, į mišką grybautojas ir panašiai“, – kalbėjo „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas.
Aplinkos ministerijos specialistai sako, kad atsiradus taromatams kiekvienai maisto pakuotei, lietuviams įpročius dėl atliekų tektų keisti iš esmės – pieno, kefyro, padažų, aliejaus likučius iš taros tektų išplauti.
„Jau įvedant sistemą buvo vertinamos tokios galimybės. Kaip ir kitose šalyse ši idėja nėra realizuota. Dėl to, kad pieno pakuotėms yra taikomi higienos sanitariniai reikalavimai. Dėl aliejaus padažų užterštumo, įdėję į užstato sistemą, mes galime užteršti žaliavą“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Bagočiūtė.
Specialistų skaičiavimais, maisto produktų pakuočių rinkimas taromatais būtų 6-is kartus brangesnis už konteinerinį. Be to, reiktų didinti jau pastatytų supirkimo punktų dydį, atsirastų daugiau rankų darbo. Tad, prognozuojama, kad brangtų ir patys maisto produktai.
„Gali brangti ir prekės, nes už visą tą sistemą atsakingi gamintojai ir importuotojai. Natūralu, kad tam tikros išlaidos jos yra perkeliamos ant prekių“, – pasakoja A. Bagočiūtė.
„Šiuo metu tai būtų didesnė našta nei nauda, nes ir taip matome eiles kartais prie taromatų, žmonės užtrunka, o dar prisidėtų ir stiklinė tara. Didžiulė našta taromatų aptarnavimui. Taromatą aptarnauja žmonės, parduotuvių žmonės, parduotuvių darbuotojai, kurie tikrai nemaža laiko dalį turėtų skirti būtent tų butelių išrūšiavimui“, – kalbėjo K. Mažeika.
Taromatų plėtra, pasak aplinkos ministro, geriausiu atveju galėtų vykti po 2024-ųjų. Esą tada bet kuriuo atveju reikės nusidėvėjusią sistemą atnaujinti, dėl to bus galima kalbėti ir apie maisto produktų pakuotes.
