Departamento atstovai sako, kad jei toks konkursas nebūtų įvykęs, šuniukus tektų tiesiog nugaišinti.
4 patinėliai ir 1 galimai špicų veislės kalytė savo dienas leidžia Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centre. Vos kelių mėnesių šunyčiai ten atsidūrė po to, kai pasienio punkte buvo konfiskuoti iš lietuvės, neturinčios šunų kilmės ir jų sveikatą patvirtinančių dokumentų. Nuo lapkričio mėnesio šunis globojantis centre dirbantis Artūras sako, kad jie reikalauja ne tik daug dėmesio ir rūpesčio, bet ir mėgsta krėsti šunybes.
„Buvo tvarkomi akvariumai ir tam tikram laikui palikti be priežiūros. Tuo metu susidomėjo linoleumu ir per geras 5 ar 10 minučių padarė skylę“, – pasakoja gyvūnų prižiūrėtojas, šerikas Artūras Čeponis.
Šuniukai ne tik labai padykę ir smalsūs. Artūras pasakoja, kad jie ypač meilūs, puikiai sutaria tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais. Šuniukai klauso ir papūgos Žako komandų.
„Papūga sušvilpia ir šunys bėga link papūgos, nes mano, kad kažkas švilpia iš žmonių“, – sako A. Čeponis.
O ypač draugauja su stepiniu vėžliu Tūzu.
„Išleidžiamas vėžliukas į koridorių ir šuniukai kartu su juo, bet tikrai labai draugiškai smalsiai, negąsdina nei vėžliuko, nei vėžliukas jų“, – prideda jis.
Tačiau šuniukai su vėžliais ir papūgomis leidžia paskutines dienas. Artimiausiomis dienomis jie atsidurs pas žmones, kurie juos nusipirko Muitinės departamento paskelbtame konkurse.
„Konkurse dalyvavo 11 asmenų pateikė pageidavimą įsigyti augintinius. Augintiniai buvo 5. Viena mergaitė, du berniukai. Buvo parduoti nuo 600 iki 900 eurų tame tarpe už vieną augintinį“, – sako Muitinės departamento atstovas Darius Valickas.
Gyvūnų gerovės gynėjai, sužinoję ir išgirdę už kokią kainą kilmės dokumentų neturintys mišrūnai buvo parduoti, reaguoja neigiamai. Pasak gyvūnų gerovės atstovės, iš tokių konkursų valstybė ne tik pelnosi, į gyvą būtybę žiūri tiesiog kaip į konfiskuotą turtą, bet ir suteikia progą ne tik išnaudoti, bet ir nelegaliai veisti bei dauginti nekastruotus gyvūnus.
„Jeigu tu paskelbi aukcioną, kad galimai tai yra špicai, tai visada atsiras žmonių, kurie vaikosi madų ir tendencijų ir norės įsigyti tam tikros veislės šunį, kurį galimai paskui ves“, – įsitikinusi gyvūnų gerovės atstovė Brigita Kymantaitė.
Gyvūnų gerovės gynėjai sako, kad šie mišrūnai turėjo atsidurti gyvūnus globojančiose įstaigose, kuriose jie būtų kastruoti. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad šie šunyčiai nebus išnaudojami juos veisiant. Muitinės departamento atstovams žinoma tik tiek, kad galimai špicus įsigijo fiziniai asmenys. Koks bus tolimesnis mišrūnų likimas departamentas atsakyti negali, nes tokių įsipareigojimų jie neturi. Nors ir sulaukia gyvūnų gerovės gynėjų kritikos, departamento atstovai sako, kad jie vadovavosi visais teisės aktais ir išvadavo šuniukus nuo mirties.
„Jeigu augintiniai, būtent šuniukai, yra gabenami be kilmės dokumentų, be sveikatos dokumentų jie turėtų būti kaip ir nugaišinami. Bet kadangi visi turime širdis, tie augintiniai buvo dviejų mėnesių, tai buvo bandoma ieškoti galimybių, kaip juos išgelbėti“, – sako D. Valickas.
Už parduotus galimai špicus gauti pinigai nukeliaus į valstybės biudžetą. Kaip ir 1200 eurų, kuriuos sumokėjo lietuvė, šuniukus per sieną gabenusi kontrabanda. Moteris teigė, kad mišrūnai yra paženklinti, tačiau muitininkai mikroschemas rado ne po šuniukų oda, o priklijuotas prie kailio.
