Užtat ne tokia gera naujiena ekonomistai vadina pakoreguotus šių metų biudžeto skaičius. Valdžia deficitą didina dar labiau nei planavo, ekspertai perspėja, kad tai gresia ekonomikos perkaitimu.
Per pandemiją sumažėję atlyginimai naujagimiams būtinų išlaidų anaiptol nesumažino. Užtat daliai tėvelių motinystės ir tėvystės džiaugsmus pritemdė sumažėjusios išmokos. Ministerijos skaičiavimais, jeigu nėščia moteris, uždirbanti vidutinę algą – beveik tūkstantį eurų – prastovose praleido apie mėnesį, išmoka jai sumažėjo keturiais procentais. Jeigu dar ilgiau – nuostoliai dar didesni. Tokių per pandemiją nukentėjusių jau esamų ar būsimų mamų ir tėvų yra apie 10 tūkstančių. Vyriausybė nusprendė išmokas jiems skaičiuoti palankiau – pagal pajamas, gautas dar iki pirmojo karantino.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia: „Mes skaičiuojame, kad tie netekimai galėjo būti apie 9,2 mln. eurų, tuos pinigus ir numatėme biudžete, kad visos mamos, kurios tuo metu susilaukė vaikų ir kurių išmokos galėjo būti skaičiuotos nuo sumažėjusio atlyginimo dėl Covid, kad buvo prastovose ar atleistos iš darbo, galėtų atsistatyti į buvusį laikotarpį.“
Pakeitimai galios ir pagal darbo sutartis, ir savarankiškai dirbusiems asmenims. Yra ir daugiau pokyčių – nuo bendradarbių koronavirusu užsikrėtę sveikatos, švietimo, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos sistemos darbuotojai galės gauti didesnes ligos išmokas – ne 60, o 80 procentų algos dydžio. Dar trims mėnesiams Vyriausybė siūlo pratęsti paramą savarankiškai dirbantiems asmenims – toliau mokėti po 260 eurų. Tęsis ir subsidijos už prastovas.
Tik štai, suskaičiavusi visas būsimas išlaidas, Vyriausybė suprato, kad nebeišsitenka ligšioliniame biudžete. Ministrų kabinetas patikslino biudžetą, kurį iš naujo priims birželį. Išlaidos iš viso didėja iki beveik penkių milijardų eurų. Vadinasi, valdžios sektoriaus deficitas viršys jau aštuonis procentus bendrojo vidaus produkto.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės žodžiais, pandemija turi savo kainą, tačiau ekonomistai perspėja, kad valdžia įsismarkavo ir išlaidauti rengiasi jau per daug.
„Ar vis tik šiuo metu reikia tokio didelio biudžeto deficito, ar reikia tokiomis priemonėmis skatinti Lietuvos ekonomiką, kai matome, kad Lietuvos BVP viršijo prieš krizę buvusį lygį, užimtumas irgi didesnis nei buvo prieš pandemiją, vidutinis darbo užmokestis padidėjo dešimtadaliu?“, – klausia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis aiškina, kad nerimą kelia ne milžiniškas skolos dydis, o valdančiųjų užmojis skatinti ekonomiką, kai BVP ir taip auga. Ekonomistai tiesiai šviesiai kalba, kad šalies ekonomika gali perkaisti.
„Fiskalinė pozicija kelia nerimą, nes kai ekonomika kyla, ją dar stipriai paskatinus galima sulaukti ekonominių išsibalansavimų, perkaitimo rizika didėja ir tam tikrų sričių infliacijos galima sulaukti didesnės nei būtų šiaip“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Man atrodo, šiandien pataupę mes galutinai turėtume didesnes išlaidas ilguoju laikotarpiu. Todėl darbo vietų išsaugojimas ir palaikymas, nors ir brangus, yra labai reikalingas instrumentas. Manau, kad šios išlaidos neišvengiamos ir labai reikalingos“, – tvirtina G. Skaistė.
N. Mačiulis tvirtina, kad padėtis, kai valstybė išleidžia daug daugiau nei uždirba esą – vadovėlinis pavyzdys, kai ima sparčiai kilti kainos, ekonomika tampa mažiau konkurencinga ir gali perkaisti: „Trūksta darbuotojų jau įvairiausiuose sektoriuose, apie tai aiškiai kalba ir statybos, pramonės sektorius. Tai pavirsta į didesnį darbo sąnaudų augimą, įsibėgėjančią infliaciją, tai reiškia, kad nukenčia tie, kurie negali įpirkti prekių ir paslaugų, gali pradėti sparčiau brangti būstas.“
Ministrė G. Skaistė viliasi skolą stabilizuoti po poros metų: „Tai prognozuojame padaryti 2023-2024 m. Tuomet skolos lygis stabilizuotųsi 58,1 proc. lygyje. Svarbiausia, kad neperžengtume 60 proc. Mastrichto kriterijaus, o ilguoju laikotarpiu galėtume grįžti prie tvaraus skolos lygio.“
Patikslintam biudžetui dar turės pritarti Seimas.
