Tokį pasiūlymą kritikuoja dalis švietimo ekspertų, esą sparčiau reikia didinti ne tik stipendijas, bet ir mokytojų atlyginimus.
Brigita Kaune Vytauto Didžiojo universitete studijuoja pradinio ugdymo pedagogiką ir ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą. Mergina pasakoja, kad tapti mokytoja svajojo nuo pat vaikystės.
„Mokytoja norėjau būti nuo pat pradinių klasių, kai mane sužavėjo mano pačios pradinių klasių mokytoja“, – sako pirmakursė Brigita Grigaliauskaitė.
Šiuo metu kiekvienas studentas, kuris šiuo metu studijuoja pedagogiką, gauna 300 eurų stipendiją per mėnesį. Taip valdžia siekia paskatinti jaunimą rinktis mokytojo profesiją.
„Tikrai yra tokių studentų, kuriems reikia tokio nedidelio postūmio, kad jie ryžtųsi rinktis profesiją. Padeda užpildyti tas finansines spragas, ypač atvykstantiems iš regionų. Ar visi baigę tas studijas ir dirbs mokytojais, tai aš viliuosi, kad taip ir bus, nes bent jau mano kurse tai tikrai dauguma, su kuo pasišneki, visi tikrai ketina dirbti mokytojais“, – tikina ji.
Valdžia ketina keisti šią sistemą. Stipendijas duoti ne visiems studentams, o tik tų specialybių, kurių trūksta labiausiai.
„Šiaip mes parengiame tikrai pakankamai specialistų pedagogikos srityje, tačiau nebūtinai tose srityse, kur mums reikia labiausiai“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Vyriausybė nori, kad daugiau abiturientų norėtų būti taptų fizikos, chemijos, informatikos, matematikos, lietuvių kalbos mokytojais. Specialistų trūkumą jaučia Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos direktorius. Jis pasakoja, kad šiuo metus dalis jo mokytojų dirba didesniu krūviu nei anksčiau, nes specialistų tiesiog trūksta.
„Kai kurių specialybių mokytojų paprasčiausiai mums nepavyko rasti iki mokslo metų pradžios. Mielai šiandien priimtumėm matematikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos“, – kalba Panevėžio J. Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskaičiavo, kad tik 4 iš 10 pedagogikos studijas baigusių absolventų įsidarbina mokyklose, vos penktadalis jų sutinka dirbti regionų mokyklose. Dėl to valdžia nusprendė dar labiau skatinti studentus: jei ketvirtakursiai pasirašys sutartį su mokykla ir sutiks bent trejus metus po studijų padirbėti mokykloje, jiems visus metus per mėnesį bus skiriama dar didesnė stipendija.
„Jeigu yra sutartis su ugdymo įstaiga arba savivaldybe ir tuo atveju mes siūlome mokėti 500 eurų stipendiją. Šiandien jie baigia, tačiau jų nėra darbo vietoje, todėl mums reikia užtikrinti, kad jie vyktų į regionus“, – pasakoja J. Šiugždinienė.
Lietuvos studentų sąjunga aiškina, kad tokia studentų motyvavimo priemonė nėra pati geriausia, nes po trejų metų jauni mokytojai tiesiog gali pakeisti savo darbo vietą.
„Sąlygos tam tikru momentu bus pagerinamos, tačiau po to lieka ta pati problema. Tai yra ir darbo užmokestis, ir tam tikras priedų trūkumas. Tai yra tai, kokias sąlygas pedagogas pradėjęs savo karjeros kelią gaus po to. Tai kokiam kolektyve dribs, tai kokias darbo sąlygas gaus ir taip toliau. O šitam pasiūlyme tai nėra sprendžiama, yra tik viena dedamoji“, – sako studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.
„Į savo regioną aš tikrai norėčiau grįžti, jeigu sukristų tokios palankios kortos, tai tikrai grįžčiau į savo gimtąjį Vilkaviškį, bet tu jeigu ir turėsi trenkti kažkur į kitą galą Lietuvos nežinau, ar tai yra pamatuota“, – tikina pirmakursė.
Tiek studentai, tiek mokytojų profsąjungos pasakoja, kad reikia ne tik skatinti studentus, bet ir pasirūpinti, kad mokytojo profesija išties taptų prestižine.
„Studentas turi matyti, kokios perspektyvos po ketverių, po penkių metų, kai jis baigs studijas, kokios galimybės yra dirbti ir ką jis galės uždirbti. Tik pradėjęs dirbti be kategorijos, mokytojo atlyginimas į rankas už pilną darbo krūvį 730 eurų“, – sako švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Švietimo mokslo ir sporto ministerija aiškina, kad mokytojų atlyginimai nuolat kyla. „Nuo kitų metų yra didinimas mokytojo atlyginimas net 10 procentų. Yra siekiama pagerinti darbo vietos patrauklumą siūlant įvairias kompetencijų tobulinimo programas, laisvę mokytojui mokyti, mažiau biurokratijos“, – priduria ministrė.
Tačiau ne visi švietimo ekspertai mano, kad dabartinių valdžios pastangų užtenka. „Didėjimas yra didėjimas, bet tikrai jis nepakankamas, jeigu dabar 730, tai bus nuo 800 eurų į rankas. Mokytojams ekspertams su didžiausiu stažu, bus 1100 eurų į rankas, tai tikrai nėra tie pinigai, kurie labai motyvuotų“, – įsitikinęs E. Milešinas.
„Jau artėja tie 2025 metai, kada mokytojo profesija turi tapti prestižine, bet kol kas dar nesimato labai ryškių tokių bruožų. Ne vien tik darbo užmokestis, aišku, tai svarbu, turi kurtis visiškai kita aplinka aplink mokyklą, apie mokytoją. Jo laisvumas, jo galimybės dirbti ir savo mokykloje ir turėti galimybes kelti kvalifikaciją geriausiuose studijų centruose“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
„Mokytojas turi būti ramus dėl savo rytdienos, jis turi jaustis saugus finansiškai, tai jis galėtų atsidėti, o nekirbėtų jam, ką aš duosiu savo vaikui valgyti, su kokiais bateliais aš rytoj nueisiu į priėmimą“, – teigia Seimo narys Eugenijus Jovaiša.
Nauja pedagogikos studentų stipendijų sistema pradės veikti nuo kitų mokslo metų.
Mokytojams turi būti įrengtos ir polisio vietos, nes dabar kai kuriose mokyklose nėra net kur kavo puodelio pasidėti. Panašu, kad šiai valdžiai mokytojai - tai statistinė pigi daro jėga, neturinti jokių poreikių.O kai valdžia sako, kad algos kyla, tai mokytojai aplinkinėse mokyklose sako , kad algos nuo rugsėjo stipriai sumažėjo, nes buvo sumažinti koeficientai (paslapčia) , tad už tą patį krūvį gavo daug mažiau. Va, jums ir mokytojo profesijos patrauklumas.
