Naujienų portalo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ jis taip pat minėjo, kad nelabai kas nori į mokytojams ar vaikų tėvams kylančius klausimus atsakyti.
Ponas Milešinai, ar iš tiesų nuotolinis mokymas yra sunkiau? Ar jie pritaria, kad visus mokinius reikėtų grąžinti į klases?
Į šitą klausimą vieno atsakymo nėra, nes ir tėvai, ir mokiniai, ir dalis mokytojų mano, kad reikia tęsti nuotolinį mokymą ir, kadangi liko keli mėnesiai pabaigti nuotoliniu būdu ir ramiai ruoštis rugsėjui. Mes kuo toliau, tuo labiau suprantame, kad ateis rugsėjo 1 d. ir bus toks pat mokymas kaip ir dabar. Bent jau epidemiologinė situacija taip rodo.
Tikrai nemaža dalis mokytojų yra už tai, kad grįžti į kontaktinį mokymą, bet iškyla labai daug klausimų. Pirmas dalykas – dar ne visi mokytojai vakcinuoti ir gavę antrą vakcinos dozę. Yra mokytojų atskirose savivaldybėse, kur net pirmu skiepu nėra paskiepyti.
Antras dalykas, kuris neramina mokytojus – kokiu kiekiu mokiniai grįš į klases, kiek bus norinčių tėvų, vaikų testuotis. Kaip suprantu, be profilaktinio testavimo niekas net nekalba apie tai, kad būtų grįžtama į kontaktinį ugdymą. Jei bus toks laisvas pasirinkimas, kaip dabar yra atskirose savivaldybėse su pradiniu ugdymu, tikrai nelabai įsivaizduojama, kaip bus užtikrinamas ugdymo procesas.
Dabar su viena klase dirba vienas mokytojas, o dalykinėje sistemoje su ta pačia klase gali dirbti ir 10 mokytojų ar daugiau. Tai, kaip viską valdyti? Kaip organizuoti? Ar tai bus nuotolinis kartu su kontaktiniu, ar tai hibridinis – kaip viskas bus? Tikrai, klausimų yra daug.
Pone Egidijau, kaip įsivaizduojate, jei lietuvių kalbos ar matematikos mokytojais vestų pamokas lauke? Pritariate tokiai idėjai?
Apie pamokas lauke reikėtų kalbėti tokiu atveju, jei vyksta kontaktinis mokymas. Organizacinis procesas, pamokų tvarkaraščiai ir visa kita nėra taip paprasta, nes jei visas ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, o mokiniai ateina tik į tam tikrų dalykų pamokas, jas organizuoti lauke nėra taip paprasta, nes mokiniui ateiti į mokyklą užtrunka.
Reikia pripažinti, kad šie mokslo metai ugdymo prasme turėtų eiti į pabaigą. Manau, kad iš politikų siūlymai organizuoti veiklas lauke, tai reiškia, kad ugdymo procesą baigiame ankščiau ir užsiimame kažkokia tai kita veikla, netradicinio ugdymo veikla, kuri skirta socializacijai, psichinei sveikatai, fizinei sveikatai gerinti.
O kodėl taip kalbate? Dėl to, kad mokytojai nėra pasirengę vesti lauko pamokų? Neturi tam tinkamų instrumentų ar priemonių?
Jūs įsivaizduokite, ką reiškia vesti pamokas lauke. Aš suprantu, jei tai kūno kultūra, galbūt biologija, bet jei visas pamokas vesti lauke, tai turi būti paruošti stalai. Lietuvių kalbos, matematikos ar tam tikrų dalykų stadione ant pievelės nelabai ir pavesi.
Reikalinga infrastruktūra, reikalingi pasiruošimai. Jei yra kontaktinis ugdymas, o pamokos lauke pagal tvarkaraščius, tai tam vėlgi turi būti pasiruošimas. Jei išimame atskiras pamokas ir mokiniams suteikiame tik galimybę susitikti, fiziškai judėti, bendrauti – tai reiškia, kad visas kitas ugdymo procesas šiemet turėtų kaip ir baigtis.
Reikia galvoti, kaip nuo rugsėjo mėnesio visus nuostolius, kuriuos patyrė per šiuos metus mokiniai, pradėti kompensuoti.
Bet pats principas vesti lauke, jums tinkamas tinkamas ar ne?
Tai viskas įmanoma, prie didelių norų viskas yra padarome, bet vėl klausimas – jei vykdysime pamokas lauke, tai tada jau visi galės ateiti mokiniai? Jau nereikės testuotis? Nes jei dalis mokinių ateis į kontaktinį ugdymą su testais, o kita dalis nesitestuos ir liks mokytis nuotoliniu būtų, kaip tai bus organizuojama?
Tokių atsakymų mes neturime, todėl ir kyla mokytojų nuogąstavimai. Aš manau, kad tai pagrįsta.
Daugiau apie tai, kada ir kaip planuojama visus mokinius grąžinti į mokyklas, žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
