Saulės spindulius užstojantys dūmų debesys ir beveik 30°C karštis – maždaug taip atrodo šis gaisrų sezonas Kalifornijos Los Andželo apygardos Juniper Hills gyvenvietėje. Ten siaučiantis gaisras pavadintas Bobcat. Vienas iš daugelio šiuo metu Kaliforniją alinančių gaisrų. Nuo praėjusio mėnesio pradžios valstijoje gaisrai jau išdegino beveik 1,5 mln. hektarų miškų ir krūmynų bei pasiglemžė bent 25 gyvybes ir prarijo apie 5,5 tūkst. pastatų.
O Oregone pastarosiomis dienomis net buvo užfiksuotas štai toks reiškinys – vietinių vadinamas dūmų velniu: dūmų ir dulkių viesulas. Oregono ir Vašingtono valstijose gaisrų kiek mažiau – išdegė 650 tūkst. hektarų plotas. Bet liepsnos taip pat mirtinos – nusinešė beveik 10 gyvybių.
Mokslininkai sako, kad dauguma gaisrų Amerikoje kyla dėl žmonių veiklos: švenčių su fejerverkais, nuorūkų ar net tyčinių padegimų. Ir baisesni gaisrai toli gražu ne tik dėl klimato kaitos.
„Gaisrai didžiuliai. Bet juk mes nežinom kokie jie buvo prieškolonijiniais laikais. Jų galėjo būti ne ką mažiau, bet jie nebuvo tokie baisūs, nes tuomet miškai buvo reguliariai deginami. Buvo reguliariai išdeginami brūzgynai ir itin degūs krūmynai, todėl gaisrų intensyvumas buvo kur kas mažesnis ir leido miškams atsinaujinti“, – sako mokslininkė Stephanie Pincetl.
Skelbiama, kad iš 10 mirtingiausių gaisrų JAV – 9 įvyko per pastarąjį dešimtmetį.
O Prancūzijoje siaučia kita – ne ugnies, o vandens stichija. Šalies pietuose užfiksuota, kaip potvynio vanduo plukdo visą namą. Šalies pietuose kilus potvyniams pranešama apie mažiausiai 1 dingusį žmogų.
