Antibiotikai ar hormonai masiškai ir greitai auginamoje mėsoje ir žuvyje – jau ne vieną dešimtmetį žmonėms kelia siaubą ar bent jau klausimus, ir nuomonių apie tai yra įvairiausių:
„Tai žinoma, kad tikime. Dėl to, kad verslas nori kuo efektyviau dirbti ir turėti kuo mažiau praradimų. Tai tikriausiai jie imasi priemonių vienokių ar kitokių. Ir vaistai, ko gero, yra vienas iš jų.“
„Aš manau, kad tai tiesa, nes jeigu nebūtų tiesos, kaip sakoma „be ugnies nėra ir dūmų“. Jeigu yra dūmai, tai reiškia kažkur ir ugnis yra.“
„Kiek žinau, anksčiau vaistų sandėlyje, jei išeidavo terminą antibiotikai, tai visada veždavo į paukštynus. Šitą aš jau girdėjau iš vaistininkų.“
„Tikrai manau, kad yra kontrolė ir sveiki produktai – duok Dieve, kad jų būtų ir galėtume įpirkti.“
„Manau, kad tai nėra mitai. Ir tam, kad skerdžiami gyvūnai – vištos, kiaulės ir panašiai – augtų greičiau ir būtų stambesni, mūsų vartojimui, tas augimas yra skatinamas tam tikrais tais antibiotikais ir panašiai.“
Standartinėje viščiukų broilerių auginimo paukštidės patalpoje viščiukas skerdimui tinkamą svorį pasiekia per maždaug 40 dienų. Visa tai, pasak augintojų, tinkamų sąlygų ir mitybos rezultatas. Hormonai augimui esą tabu, mat jie griežtai draudžiami visoje ES.
„Perkant iš žmonių, kurie augina pas save – iš vienos pusės taip, ta mėsa, galbūt galima būtų ir sakyti, kad yra kažkuo sveikesnė. Bet teigti, kad didieji augintojai pateikia nesveiką mėsą, ar kad vištos ar kitos rūšys auga blogai – tai čia turbūt tikrai būtų mitas“, – sako paukščių auginimo tarnybos vadovas, veterinaras Justinas Janulevičius.
Bet štai antibiotikus naudoti leidžiama ir paukštyno veterinaras neslepia – panaudoti juos tenka: kartais tokie viščiukai jų išvengia, o kartais antibiotikų kursą vartoja ne vieną, o du kartus per savo 40 dienų.
„Mes stengiamės pritaikyti kai kuriuose padaliniuose geresnes sąlygas, tarkime, vienuose padaliniuose stengiamės auginti maksimaliai, apie 90 proc. be antibiotikų. Kituose padaliniuose mes taikom praktiką, galbūt apie 50 proc. auga be antibiotikų. Tai labai priklauso ir nuo pastatų būklės, ir nuo orų: ar tai yra vasara, ar žiema. Nuo technologinių naujovių. Tai šiek tiek yra skirtinga visur“, – pasakoja J. Janulevičius.
O štai ir dozavimo sistema, ir didelis indas, į kurį pilami vitaminai, priedai ir… kartais antibiotikai.
Tuomet laukiama iki 10 dienų, kol antibiotikas pasišalina iš viščiuko organizmo ir jį galima skersti. Laukti būtina, mat vartojant mėsą su antibiotikais galima prisišaukti bėdų.
„Problema yra čia daugiau apie antibakterinį atsparumą: kad beprotiškas, besaikis antibiotikų tiek žmonių medicinoje, tiek galbūt ir veterinarijoje didina antibakterinį atsparumą, ko pasėkoje žmonės tampa nebejautrūs antibiotikams, pripranta ir sunku atrasti naujas gydymo schemas“ , – teigia VMVT vyr. veterinarijos gydytoja Vilma Rudokaitė.
Tad vištų augintojai antibiotikais šerdami vištas nuolat ar be saiko rizikuotų, kad nepagydomomis antibiotikams atspariomis ligomis susirgtų visas jų turtas. Inspektorė ramina: ir fermose, ir prekybos vietose Veterinarijos tarnybos inspektoriai nuolat atlieka atsitiktinai paimamų mėginių patikrą dėl antibiotikų ir draudžiamų hormonų pėdsakų.
„Per paskutinius penkerius metus nebuvo vištienoje nustatyta antibiotikų likučių. Produkcija yra saugi ir kokybiška, tiek įvežtinė, tiek Lietuvos gamintojų“, – kalbėjo V. Rudokaitė.
O kaip gi karališka žuvis lašiša, kuri ant mūsų stalų dažniausiai gula dirbtinai užauginta fermose Norvegijoje? Kad dirbtinai auginamos lašišos spalva ir skonis skiriasi nuo laisvėje augusios – viena. Bet ar valgydami viliojančiai įraudusią žuvį valgome ir antibiotikus?
Su žuvimi dirbantys mūsų mokslininkai sako, kad Norvegai anksčiau naudojo kur kas daugiau antibiotikų, bet dabar sugalvoję, kaip lašišas skiepyti, antibiotikų išvengia 99 proc. atvejų.
„Net jei sakysime ir gautume žuvies iš karto po gydymo – jos reikėtų suvalgyti 6 tonas lašišų, kad atitiktų vienkartinę dozę vaistų“, – sako Gamtos tyrimų centro mokslininkas Saulius Stakėnas.
Bet kuriuo atveju maistui skirtų gyvūnų auginime antibiotikų visiškai neišvengiama. Bet žvelgdami į oficialius skaičius bent jau galime pasidžiaugti vietine produkcija.
ES Medicinos agentūra stebi, kiek bendrijos narės kasmet nuperka maistui auginamiems gyvūnams skirtų antibiotikų, mat jie griežtai apskaitomi.
Ataskaitoje už 2017 metus pateikiami skaičiai rodo, kad Lietuvoje buvo nupirkta daugiau nei 11 tonų antibiotikų, kaimyninėje Lenkijoje – per 700 tonų, panašiai ir Vokietijoje. Bet kur kas svarbesnis kitas skaičius – kiek šalyje antibiotikų sunaudojama kilogramui maistui auginamų gyvūnų per metus. Lietuva kilogramui biomasės sunaudoja beveik 35 mg, kai Vokietija tam pačiam kiekiui gyvūnų sušeria 2 kartus, o Lenkija 5 kartus daugiau antibiotikų.Antibiotikų naudojimas ES
Lietuvos galvijų, kiaulienos, paukštienos ir žuvies gamintojai antibiotikų naudoja tris kartus mažiau nei vidurkis.
