Netoli Marijampolės esančio Dambavos kaimo gyventojas Kazys sulą leidžia ir geria daugybę dešimtmečių. Miškininku dirbęs vyras dabar jau išėjęs į pensiją, tad kai kuriems pomėgiams gali skirti daug laiko. Kad ir sulos leidimui.
„50 metų čia gyvenu ir… Dabar jau atėjo toks laikas, kad neturiu ką veikti, tai vienam, tai kitam. Tai draugui, tai kaimynui. Taip ir išdalinu“, – pasakoja Dambavos gyventojas Kazys.
Norintiems paskanauti ar prisileisti vitaminų kupino gėrimo, Kazys pataria nelaukti ir tai daryti jau dabar. Beržų sula pradėjo tekėti maždaug prieš dvi savaites, o dabar pats pikas.
„Jau porą savaičių. Šiemet turėjau tokį beržą, labai nuostabų. 160 litrų prilašinau sulos. Dar tokių metų net nebuvo pas mane“, – sako Kazys.
Kazys sako, kad pavasario be sulos neįsivaizduoja. Ji ne tik gardi, bet ir pilna žmogui naudingų medžiagų. Yra ir vitamino C, magnio, kalio bei kalcio.
„Geriam. Mes ir arbatą verdamės iš sulos, ir kavą geriam, ir sriubos, kai sugalvojame verdame iš sulos. Tai kaip čia: maudysimės suloje ir negersime“, – kalba Kazys.
Kazys medžio syvais mėgaujasi nuo pat pirmos šių metų dienos. Mat tik išaušus naujiems metams, klevų sula pasirodė. Šio medžio sultys irgi turi daug vitaminų. Ir saldesnės nei beržų. Šiemet gamta ir jomis labai dosniai pasidalijo. Per daugybę dešimtmečių, praleistų miške, Kazys retai matė, kad klevų sula taip ilgai tekėtų. Įprastai šie medžiai syvus išskiria vos keletą savaičių.
„Sausio pirmą, kai pradėjo bėgti, tai tik prieš savaitę nustojo bėgti. Klevų tai nuostabiai šiemet jau. Sočiai atsigėrėm. – Tai kiek prileidot? – Nežinau, neskaičiavau“, – sako Kazys.
Šiuo metu gausiai tekanti beržų sula tinka tiek šviežia, tiek konservuota arba rauginta. Receptų – daugybė, pagal skonį ir norus.
„Ir šiemet užsikonservavom. Gal 20 litrų. Šiemet jau mažiau. – Pakaitinti ją reikia? – Taip. Maždaug 60–70 temperatūroj pakaitini. Citriną įmeti, apelsiną“, – pasakoja Kazys.
Anot ilgus metus miškininku dirbusio Kazio, jei sula renkama teisingai – žala medžiui tikrai nedaroma. Skylė neturėtų būti didesnė nei du centimetrai, o baigus leisti sulą, ją reikia užkimšti mediniu kamščiu ir patepti specialiu tepalu.
„Žinoma, kad reikia naudotis, kol yra visko. Čia tokia Dievo dovana ir reikia ja naudotis. Kol yra visko. Kai jau neturėsime… Šitokia Dievo dovana, reikia ja naudotis“, – tikina Kazys.
Ir miškininkai, ir medikai pataria sulą leisti atokiau nuo kelio ir ten, kur mažiau taršos šaltinių.
