Lietuvos jūrų muziejuje – šventiškos nuotaikos. Mat ten, kaip ir visame pasaulyje – šventė – pingvinų diena. Būtent šią dieną prasideda šių neskraidančių paukščių migracija. Ta proga muziejaus pingvinai gauna daugiau dėmesio ir meilės. Tiesa, ne visiems ji patinka.
Kur kas labiau nei dėmesio, pingvinai norėtų šventiškų pietų, bet net tokia proga liks alkani – taip jau sutapo, kad ši diena skirta iškrovai. Kai kuriems dar liūdniau – atėjo šėrimosi metas, tad net vandenyje pasipliuškenti negali.
„Jie apskritai nenori jokio dėmesio, yra va nusisukę į kampuką ir laukia kol tos senos plunksnos iškris, naujos išaugs. Tai jų diena liūdnesnė tokia, nes maudytis jie neina, sušlampa ir jiems per šalta. Tai va stovi ir laukia savaitę, dvi kol galiausiai bus nauji, gražūs, žvilgantys ir vėl galės dūkti“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas.
Pingvinai yra pirmieji jūrų muziejaus gyventojai. Dar 1978-asiais ten atkeliavę gyveno karu su biologais, mat baseinas su vandeniu nebuvo įrengtas. Laikui einant jų daugėjo, o dabar čia įsikūrę 20 pingvinų. Dvylika jų – naujokai.
„Ir iš gamtos juos imti griežtai draudžiama. Kelioliką metų Lietuvos jūrų muziejus turėjo stengtis, kad mūsų ekspozicijos pagausėtų šiais 12 gyvūnų. Tie 12 gyvūnų ir kainavo atitinkamai – apie 100 000 eurų“, – kalba Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė.
O Martynas – tikras senbuvis. Jis – vienas seniausių muziejaus pingvinų. Nors ši rūšis laisvėje gyvena apie 10–15 metų, Martynui jau per 30-imt. Tad ir elgiamasi su juo kaip pridera su senjoru.
„Jis neišgyventų gamtoj vien todėl, kad jis ir sunkiau juda kaip senukas, ir sunkiau mato. Jis nesugebėtų pasigauti sau žuvies. Bet čia mes tuo pasirūpinam – atnešam kiekvieną dieną porciją, jei jis nespėja kažko paimti, mes atskirai sulaukiam, kol ateina ir pamaitinam“, – sako P. Kulikovas.
Nors gajus mitas, kad pingvinai poras sukuria visam gyvenimui, biologai tai neigia. Šie paukščiai kaip žmonės – vieni įsimyli visam gyvenimui, kiti keičia parnerius kas kelis metus.
„Viena iš seniausių porų yra Magnumas su File, su Filipe. Tai jie kartu virš 20 metų. Ir jie neturėję kitų partnerių. Tai jie yra tas etalonas standartinis mūsų supratimu. Pingvinų šeima, kuri visam gyvenimui sukūrė tą bendrą nišą tokią. Bet yra tokių pavyzdžių kaip buvo Bikis, kuris per gyvenimą pakeitė 4 partneres ir plius vienas partneris“, – pasakoja P. Kulikovas.
Dažnam pingvinai primena mažus džentelmenus, tarsi dėvinčius frakus. Kuriais jie didžiuojasi, kaip kad Rūkas. Tačiau tokia išvaizda ne tik dėl grožio – pasak biologų, kontrastingos spalvos padeda saugotis nuo plėšrūnų. Žiūrint iš viršaus juoda spalva tarsi susilieja su vandeniu, o iš apačios balta – su šviesiu vandens paviršiumi. Tačiau kaip bebūtų šie neskraidantys paukščiai nyksta. Daugiausia dėl žmogaus veiklos – šiukšlių, sukelto klimato atšilimo. Sparčiausia nyksta Galapagų salų pingvinai.
„Dėl to, kad atvežė naminių šunų, kurių po to neprižiūrėjo ir jie patapo laukiniais. Ten nėra kitų natūralių priešų, ir tie šunys padarė didelė aibę – sunaikino nemažą koloniją pingvinų“, – kalba P. Kulikovas.
Tad biologai ragina neteršti vandens telkinių, mat visos šiukšlės nukeliauja į vandenynus, kurie skalauja šių mažųjų džentelmenų gyvenamųjų vietovių krantus.
