„Kai pirkau sodą, man močiutė sakė, nežiūrėk kokia žemė, žiūrėk koks kaimynas. Tai yra nuo seniausių laikų lietuviams buvo svarbūs kaimynai“, – sako alytiškė Svetlana Žadeikienė.
Pasitikusi „Kaimynų dieną” pasakoja sode besidarbuojanti alytiškė mokytoja Svetlana Žadeikienė. Mat kažkada močiutės išsakyti žodžiai tapo pranašiški. Tik ne šiame sode, o jos pačios daugiabutyje. Pernai prieš pat Kalėdas moteris buvo žvėriškai užpulta laiptinėje, ir jeigu ne kaimynė, vargu, ar šiandien džiaugtųsi gyvenimu. Moteris atvira, laiptinėje jos laukė mirtis. Užpuolikas jos laukė trečiame aukšte. Vos moteris pamėgino rakinti buto antrame aukšte duris, vyras atbėgo iš viršaus, stvėrė iš jos rankinuką. Nepasisekus jo atimti, vilko moterį atbulą iki laiptinės aikštelės.
„Prasiskėliau galvą, ar jis ten man kuo sudavė, nieko nepamenu, nežinau. Suskilo galvos kaušas, gavosi tada krešuliai ant smegenų. Paplūdau kraujuose, ir būtent ta Jurgita, kuri gyvena trečiam aukšte, išgirdusi triukšmą, nes laiptinėse akustika didelė, išėjo, pažiūrėjo už durų nieko nėra, persisvėrė per laiptus, pasižiūrėjo, kad apačioje guliu aš visa kruvina. Tada ji atbėgo iškvietė greitąją“, – pasakoja S. Žadeikienė.
Moteris į medikų rankas pakliuvo komos būsenos, ir gyvybė jau buvo pakibusi ant plauko. Šiandien Svetlana neslepia dėkingumo savo gelbėtojai. Neslepia, toks kaimynės poelgis ją nustebino. Mat sako laiptinėje kaimynai susvetimėję. Niekas su niekuo nebendrauja, žmonės vieni kitų net nepažįsta. Ir jos gelbėtojos vyras, kaip sako moteris, žmoną atkalbinėjo eiti į laiptinę, kai ši išgirdusi triukšmą pasileido žiūrėti kas gi vyksta.
Girdėdami tokias istorijas, Šiaulių pareigūnai nusprendė išsiaiškinti, kiek dar tokių pilietiškų kaimynų yra Lietuvoje, ir paskelbė konkursą „Kaimynų kaimynas“. Kelias savaites žmonės galėjo siųsti nuotraukas ar vaizdo įrašus su pasakojimais su gražiausiomis draugystės istorijomis. Tarp geriausiųjų atsidūrė šiaulietis Valdas. Vyras sako neįsivaizduojantis savo gyvenimo be bendravimo su kaimynais. Ir ne tik per šventes.
„Organizuojam talkas, organizuojam susibūrimus, bendravimus kartu. Susirenkam kaimynai pabendrauti ten. Verdam plovą, kepam šašlykus, bendraujam. Žaidžiam žaidimus, vaikai susirenka. Na, įdomiau praleisti laiką. Visada jeigu kas atsitinka, tai kur bėgsi, ne kažkur į kitą miestą pas gimines, bet pas kaimyną artimiausią. Senovėje ir durų nerakino vienas nuo kitų, nerakindavo durų, tai ir čia mes nerakinam, visi bendraujam, užeinam. Ką reik pasiimam“, – teigia šiaulietis Valdas.
Valdo kaimynė, sodo bendrijos pirmininkė Kristina, neatsidžiaugia, kad tokių, kaip Valdas, aplink tik daugėja.
„Pažinodami kainyną jaučiamės ir saugūs. Galime kaimynui padėti, galime galime kaimynu pasidžiaugti. Renkasi ne tik jaunimas, renkasi ir vyresnio amžiaus žmonės. Mūsų senjorai ateina, buriasi. Ateina, pabūna, įtraukiame ir vaikus. Į visas šventes, kartu pabūti“, – kalbėjo bendrijos pirmininkė Kristina Jakovlevienė.
Idėjos iniciatoriai Šiaulių policijos pareigūnai sako, kad baigėsi laikai, kai kaimynai džiaugdavosi savo kaimynų nesėkmėmis. Mat paskelbtame konkurse viena apie Šiaulius dalyvavo apie penkiasdešimt žmonių, kurie didžiuodamiesi gyrė kaimynus. Konkurso tikslas – parodyti, kaip svarbu žinoti, kas gyvena už sienos, ypač dabar, kai žmones įbauginęs koronavirusas. Ir dažnam trūksta pagalbos.
„Kolegai kilo idėja, kad mes galim paskatinti kaimynus būti kaimynišjkai ir toliau rūpintis vieni kitais. Nebūtinai akis į akį, bet tai gali būti ir socialinių tinklų pagalba. Taip ir pilietiškumo ugdymas ir gero pavyzdžio parodymas kitiems, kaip tas turėtų būti. Galbūt ta įtampa, ir optimizmo stoka, kartais galima gerais pavyzdžiais ir optimizmą pakelti. Namuose uždarytas, tai artimiausias kaimynas gaunasi čiut ne giminė“, – sako Šiaulių policijos atstovė Danutė Jakubkienė.
Tiesa, ne visiems pasiseka įsikurti šalia gerų kaimynų:
„Mėgėjai to priimti… Kai turi kišenėje tada draugas, o taip, mažai kada juos ir matau.“
„Kaiminystė labai svarbus dalykas bendruomenėje. Esmė, kad mes kaimynų, kaip ir tėvų dažniausiai nelabai galim pasirinkti. Užeinam retai, dažniausiai su reikalais. O neužeinam dėl to, kad esam skirtingi, ir ne visada interesai atitinka.“
Policijos pareigūnai vis gi ragina ieškoti bendrų interesų. Mat kaimynai gali ne tik gyvybę išgelbėti.
„Vėlgi, kažkur išvažiavus, palikus kažkuriam laikui savo būstą, kaimynai gali prižiūrėti, kažkiek užmesti akį, ateiti nuo paprasto dalyko ten gėlių palaistymo, ar naminių gyvūnų pašėrimo, iki prevencinės naudos, kaimynai ateina uždega šviesą, išima paštą, reklaminius bukletus. Tai tie asmenys, kurie turi negerų kėslų, stebi tam tikrus butus, kėsindamiesi apšvarinti, jie puikiai mato“, – pasakoja departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Todėl, kaip sako Matonis, labai svarbu, ne tik Europos kaimynų dieną atšvęsti, bet ir visus metus rūpintis tais, kas gyvena anapus durų.
