Tačiau kai kurie Seimo nariai tikina, kad tokia įstatymo pataisa – nesusipratimas, mat gatvėje užkalbinus ir paprašius telefono numerio, gali likti apkaltintas persekiojimu.
Atlikėja Mia Pilibaitytė iki šiol su nerimu prisimena, kai ją persekiojo žmogus iš jos artimos aplinkos. Mia pasakoja, kad tuomet jai teko grasinti ir policija, kad paliktų ją ramybėje.
„Žinutės tai ateidavo ištisai, pastoviai. Ir ateidavo su grasinimais, ir ateidavo ir su šantažais. Ir gražiuoju, ir bloguoju, ir visaip kaip. Yra buvę įvairiausių situacijų. Ir netgi tokių situacijų, kur, nežinau, ar čia sutapimas, ar ne, kad mano mašinos visi keturi ratai buvo atsukti“, – pasakoja ji.
Su tokiu persekiojimu, kokį patyrė Mia, susiduria kas dešimtas žmogus, o 80 procentų persekiotojų aukų yra moterys. Itin dažnai persekiotojų taikinyje atsiduria moterys, nutraukusios smurtinius santykius.
Pasak Seimo narės Morganos Danielės, sistemingas žmogaus persekiojimas yra psichologinio smurto forma, kuri gali net priversti auką keisti savo darbovietę ar gyvenamąją vietą. Dažnai ilgai terorizavę auką persekiotojai imasi ir sunkesnių nusikaltimų – smurto. Tačiau iki šiol už persekiojimą nubausti smurtautojus buvo sunku, mat persekiojimas turėjo virsti grasinimu susidoroti ar smurtu.
„Šito įstatymo priėmimas pirmiausia rodo, kad keičiasi mūsų supratimas, kas yra smurtas ir kad smurtas nebūtinai yra tik fizinis. Sistemingas persekiojimas yra tikrai labai didelis psichologinis smurtas, už kurį iki šiol buvo labai sunku nubausti, todėl, kad persekiojimas turėjo pavirsti arba konkrečiais grasinimais nužudyti, susidoroti arba konkrečiais veiksmais“, – teigė Seimo narė Morgana Danielė.
Persekiotojai aukoms nuolat skambina, rašo žinutes, pasirodo darbo vietose ar laukia prie namų, seka, renka informaciją, klausosi pokalbių, o dažnai ir gadina turtą.
Visgi, Seimo narys Aurelijus Veryga tikina, kad priimtas persekiojimo įstatymas gali virsti buitinių santykių aiškinimusi ir kelia klausimą, kas įvertins, kur yra riba tarp psichologinio smurto ir tiesiog eilinio poros konflikto.
„Mes neturime pavirsti kažkokia persekiojančia, ištisai visus kontroliuojančia valstybe, kur jau ir mūsų pokalbiai kažkokie privatūs taps tam tikros kontrolės objektu. Žmonės daug ko, galų gale, tikrai, net ir prigėrę prišneka susėdę prie stalo, prisikeikia, prisiįžeidinėja vienas kitą“, – kalbėjo Seimo narys Aurelijus Veryga.
Panašios nuomonės laikosi ir Seimo narys Dainius Gaižauskas. Anot jo, įstatymo pataisa yra nesusipratimas, mat dabar žmogus galės būti nubaustas neturint tam rimto pagrindo. Esą pagal dabartinį įstatymo projektą, baudžiama būtų tuomet, kai auka patirtų neigiamą poveikį socialiniam gyvenimui ar emocinei būsenai, o tai įvertinti yra sudėtinga.
„Problema yra ta, kad dabar bet kuris žmogus, kuris paprašys kažkieno telefono arba elektroninio pašto adreso, nesvarbu, ar jis grasina, ar šantažuoja, ar taip toliau, jam bus iškelta baudžiamoji byla, jeigu žmogus, kuris sužinos, kad jo telefono numerio paprašė, ir dėl to išsigąs“, – įsitikinęs jis.
Visgi, Seimo narys Tomas Raskevičius tikino, kad persekiojimas pataisose yra aiškiai apibrėžtas, tad ši įstatymo pataisa nesuteikia galimybės bausti neturint pagrindo.
„Persekiojimas tose priimtose pataisose yra labai aiškiai apibrėžtas ir kad jis turi turėti tam tikras pasekmes. Na, pavyzdžiui, žmogus susidūręs su persekiojimu turi keisti savo gyvenamąją vietą, darbovietę, mokslo įstaigą. Ir tik tada susidaro baudžiamojo kodekso eigoje numatyta dispozicija“, – sakė jis.
Naujoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms pritarė 101, prieš balsavo 3, susilaikė 23 Seimo nariai. Numatyta, kad persekiotojas būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.
