Šiauliečių akis džiugina akcijos „Apsaugokime save ir kitus“ rengėjai, nuo ankstaus ryto miesto skulptūras puošiantys siūtomis, veidą dengiančiomis simbolinėmis kaukėmis. Pirmiausia, apsauga parūpinama eseistui Juliui Greimui. Taip, žaismingai, šiauliečiai primena sau ir kitiems saugoti save ir artimuosius nuo grėsmingojo koronaviruso.
Psichikos sveikatos specialistai tokiai idėjai pritaria. Saugotis išėję į gatvę privalom kiekvienas. O tokios akcijos ir dėmesį atkreipia ir priverčia nusišypsoti. To, kaip sako ir psichologai, ir psichiatrai dabar reikia, kaip niekada. Mat prasidėjus karantinui priešingai nei tuščios ir neįprastai nurimusios Vilniaus gatvės psichologų pagalbos telefonai nespėja užtilti – skambučių srautas dvigubas.
Pasak Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovo Martyno Marcinkevičiaus, namuose užsidarę tautiečiai skundžiasi padidėjusiu nerimu, ar net padažnėjusiomis panikos atakomis. Dažnas pats sau diagnozuoja net ir koronavirusą. Specialistai ramina. Dažniausiai tai – psichosomatiniai pojūčiai iš didelio nerimo. Todėl turim išmokti nusiraminti.
„Reikėtų susigalvoti sau malonių veiklų. Ypač jeigu gyvenate ne vienas, ar dirbate iš namų ne vienas. Reikia kuo daugiau laiko stengtis bendrauti. Su savo vaikais, su savo artimaisiais, ir tikrai ne karantino temomis, o visomis kitomis“, – sako centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Išeičių yra ir vienišiems, ar po vieną dirbantiems iš namų.
„Atsitraukus nuo darbo labai rekomenduotina prisiminti tokius malonius dalykus kas jus džiugina… arba ką jūs ilgai atidėliojote. Tai tikrai paskaityti knygą, kurią seniai norėjote, pažiūrėti filmus, ar kokį serialą, kurį seniai planavote, bet vis neradote laiko“, – pasakoja M. Marcinkevičius.
O kur dar žaidimai, kad ir nuotoliniu būdu, kaip priduria psichologai. Svarbiausia negyventi vien informacija apie pasaulį šiuo metu paralyžiavusį koronavirusą.
Psichologė Daiva Balčiūnienė dalija ir daugiau patarimų. Jeigu labai baisu, turime daugiau kalbėtis su tais, kuo pasitikime. O jeigu užklumpa panikos ataka, tiesiog reikia susikoncentruoti į kvėpavimą.
„Kvėpuok lėtai, kad nebūtų hiperventiliacijos. Čia jau aš kalbu, kai panikos ataka prasideda. Įkvėpk, sulaikyk, iškvėpk. Iškvėpk, sulaikyk. Kadangi kvėpavimas visada su mumis, mes visada vienu šūviu galime du zuikius nušauti. Ir perjungti dėmesį nuo to, kas su mumis vyksta, ir slopinant tą kvėpavimą, jį lėtinant, duoti smegenims signalą, aprimk, nusiramink, viskas čia gerai. Viskas čia laikina ir praeina“, – teigia psichologė Daiva Balčiūnienė.
Labai svarbu meditacija. O dar geriau, jeigu medituotume gamtoje, pavyzdžiui žydinčių žibučių apsuptyje. Arba jaukiai – namie.
„Tiesiog atsisėsk ir pabandyk išjungti savo mintis. Kiek pavyksta. Ir ta frazė kiek pavyksta, esminė. Kad mes nepradėtume savęs dar labiau graužti ir kaltinti kad aš įsitempęs ar įsitempusi. Kiek pavyksta. Žiūrėk į ugnį, į žvakės šviesą, žiūrėk į vieną tašką, žiūrėk į blizgantį paviršių. Tai padės susitelkti, kad nurimtų protas“, – kalbėjo D. Balčiūnienė.
Ir nors šiuo metu lankytis parkuose didelėmis grupėmis neleidžiama, po vieną į mišką eiti galime. Ir, beje, karantinas teigiamai veikia patį orą. Specialistai pastebėjo, jis visoje šalyje švaresnis, nei, pavyzdžiui, prieš dvejus metus tuo pačiu laiku. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja sako, kad praeitą savaitę oro kokybė buvo itin gera. Mat žmonės buvo karantine, tad ir mašinų gatvėse mažiau. Tiesa, ši savaitė kiek prastesnė – dėl šalnų daugėja kūrenančių krosnį, prasidėjo ir žolės deginimas.
„Vakar kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija viršijo pusantro karto, paros ribinę vertę, tai esant transportui tikėtina, kad būtų du kartus viršyta. Tas efektas, kad sumažėjo transporto srautai tikrai jaučiasi. Jaučiasi oro kokybės pagerėjime“, – sako skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
Ir ne marsiečiai nusileido, kaip juokauja psichiatrai, pasaulį gąsdina tikrai pavojingas virusas. Bet infekcija žinoma, jos plitimas taip pat. Tad svarbiausia nepanikuoti, sekti specialistų rekomendacijas, ir jų laikytis.
