Lazdijuose jau prieš keletą metų buvo pradėti naikinti bankų skyriai. Pastato antrame aukšte, kur dabar veikia vyriškų ir moteriškų drabužių parduotuvė, anksčiau buvo nemažas banko skyrius. Žmonės čia eidavo pasikonsultuoti dėl paskolų, indėlių ir kitų finansinių operacijų.
Tačiau dabar kai kurie gyventojai sakosi esantys priversti keliasdešimt kilometrų važiuoti į kitą miestą vien tam, kad atsiimtų slaptažodžių generatorių:
„Mano vyras net į Alytų važiuoja. Pinigus čia gali išsigryninti, bet jei reikia kokį popierių susitvarkyti, tai važiuoja į Alytų 30 kilometrų.“
„Senesniems žmonėms sunku, nes jie nebevykdo jokių piniginių operacijų. Jiems sukelia daugiau problemų.“
„Nepatogumas, arba į Alytų turi važiuoti, arba į Druskininkus.“
„Kurie jaunesni dar kitaip išsprendžia tas problemas, o seniems jau visai yra blogai, tada turi žmonės problemų…“
Brangsta būsto paskolos
Kol gyventojai skundžiasi dėl nykstančių bankų skyrių regionuose, Lietuvos bankas ieško būtų, kaip pažaboti į viršų kopiančias būsto paskolų palūkanas.
Pasirodo, Lietuvoje per ketverius metus lietuviams būsto paskolos pabrango pusantro karto. Negana to, lietuviams tarptautinių bankų taikomos būsto paskolų normos yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje.
Lietuvoje vidutinė palūkanų norma siekia 2,3 procento, o euro zonoje – 1,8 procento. Pasak Lietuvos banko vadovo, situacija galėtų keistis tik didinant konkurenciją.
„Strategija yra nukreipta į naujų rinkos žaidėjų pritraukimą. Bet, be abejo, tam kad rinkos žaidėjas įgautų raumenų reikia laiko. Noriu pabrėžti, kad nuo 2018 metų pabaigos iki šios dienos yra iš duotos keturios bankinės licencijos, bet jiems užaugti reikia laiko. Nėra taip, kad moju burtų lazdele ir jis yra stiprus“, – sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Maža to, Lietuvos bankas siūlo pritraukti naujus skolintojus, esą kai kuriose Vakarų šalyse draudimo įmonės ar pensijų fondai gali teikti būsto paskolas tiesiogiai gyventojams. Kol kas Lietuvoje tokios galimybės nėra.
Taip pat siūloma skelbti visų būsto paskolų davėjų įkainius ir palūkanas bendroje platformoje – tai esą padidintų rinkos skaidrumą ir gyventojai matytų visų būsto paskolų davėjų sąlygas.
„Tie pasiūlymai, kuriuos mes išgirdome, yra nedidukai pleistro gabalėliai ant didelės žaizdos. Žaizda yra ta, kad iš Lietuvos per paskutinius dvejus metus išėjo stiprūs A klasės bankai. Jie išėjo dėl to, kad kažkas yra ne taip su mūsų teisiniu reguliavimu“, – teigia asociacijos vadovas Mantas Zalatorius.
Lietuvos bankų asociacija kartoja esą bus dar blogiau, jei politikai įgyvendins savo užmojus apmokestinti bankų turtą. Dėl to esą būsto paskolų norma dar labiau šoktelės. Asociacija jau kreipėsi į Europos centrinį banką tikindama, kad Lietuvos valdžia su nauju mokesčiu bankams gali pažeisti tarptautines sutartis.
„Tai, ką mes matome iš kitų valstybių pavyzdžių. Tų trijų valstybių pavyzdžių, kuriose toks mokestis buvo įvestas. Tai neišvengiamai atsiliepia tiek verslui, tiek paprastiems žmonėms per augančias palūkanas, mažėjanti kreditavimą ir brangstančias bankų kainas bei kai kuriose pasitraukiančius bankus. Tai vienareikšmiškai paveiks ir paveiks į blogąją pusę“, – kalbėjo M. Zalatorius.
Pasak Finansų ir kreditų valdymo asociacijos, mažėjant komercinių bankų skaičiui ir rinkoje neatsirandant naujų žaidėjų, galbūt derėtų rimčiau svarstyti prezidento idėją steigti valstybinį komercinį banką.
„Mes neatmetame to dalyko, kad reikia sėsti ir diskutuoti apie valstybinį banką. Tiek patys Skandinavai turi, gal ne 100 proc. valstybiniai, bet jie pasidalina. Tai valio, gal nieko nereikia kurti, gal turėtų būti Baltijos šalyse bendras bankas. Kaip ir Lenkijoje nacionaliniai bankai“, – pasakoja asociacijos prezidentas Marius Jansonas.
Prieš kelias dienas skeptiškai apie valstybinio banko idėją kalbėjęs V/ Vasiliauskas dabar toną švelnina. Tačiau Lietuvos banko vadovas skaičiuoja, norint jog toks bankas konkuruotų su kitais, jau rinkoje esančiais komerciniais bankais, reiktų apie 1 milijardo eurų.
