Žvakeles nuo vyro kapo jau nurenka vilnietė Aldona. Moteris sako, Vėlinės baigėsi, tad žvakių daugiau nebedegs. O net ir pasibaigus mirusiųjų pagerbimo šventei ateina, nes laikosi senos tradicijos – pirmas aštuonias lapkričio dienas lankyti mirusiųjų kapus.
„Dar kartelį atėjau aplankyti, pabendrauti“, – sako ji.
Moteris sako, esą pasibaigus Vėlinių aštuondieniui, ir iš viso iki pavasario nelankys kapų. O vos už kelių žingsnių prie kolegos kapo maldai susirinko vilniečių senjorų pora. Sako, per Vėlines specialiai nevažiavę, nes tam yra visas aštuondienis.
„Specialiai važiavom, kad mažiau žmonių būtų. Kadangi sakė, kad neskubėkit, kad neapsikrėstumėt, kad nebūtų spūsčių, ir nuo pirmos net ir visa dekada, kada lankyti“, – teigia vilnietė Teresė.
Senjorai sako, net ir žvakučių nenuimantys visą aštuondienį, taip esą labiau juntama mirusiųjų pagerbimo šventė. Dar kita senjorė ir iš viso iki pat lapkričio aštuntosios, jeigu leis orai, ketina kiekvieną dieną melstis prie artimųjų kapų. Tai sena jos šeimos ir katalikiška tradicija.
„Meldžiuosi pastoviai, bet vakar, kai lietus buvo, nebuvau, bet šiaip stengsiuosi ateiti kiekvieną dieną“, – tikina vilnietė Bronislava.
Dvasininkai aiškina, esą aštuondienis skirtas labiau ne žvakių deginimui kapinėse, ir jau ne mirusiųjų lankymui, nors niekas to nedraudžia, jeigu to nespėjome padaryti per Vėlines. Svarbiausia aštuondienio mintis – malda ir bendruomeniškumas. Tad kiekvieną dieną šalies bažnyčiose tikintieji renkasi bendrai maldai, ir Vėlinių procesijoms.
Beveik visose šalies bažnyčiose visą aštuondienį aukojamos mišios už mirusiuosius – žmonės suneša lapelius su mirusiųjų vardais, ir skaitydami vardus – meldžiasi.
„Per aštuonias dienas perskaitomi visi vardai, tų žmonių, kurie prašė mesltis už savo mirusius, kiekvieną vakarą aukojamos šventosios mišios. Žmonės atsineša žvakelę, užsidega tą žvakelę. Taigi visi kartu sukuriame tokią erdvę“, – kalba kunigas Ričardas Doveika.
Vėlinių aštuondienis, ar kitaip dar Vėlinių oktava, kaip sako dvasininkas, ypatingas laikas, kai visą savo dėmesį skiriame išėjusiems. O psichologai paantrina: aštuondienis – laikas, kai ne tik degame žvakes, meldžiamės už mirusiuosius, bet randame laiko prisiminimams. dažnai – skausmingiems.
„Prisimename tą žmogų, prisimename istoriją, ir turime laiko tarsi sustoti, ir į to žmogaus, kurio netekome, gyvenimą, ir į mūsų santykių istoriją. Į tą netekties visą patirtį“, – aiškina psichologas Algirdas Petronis.
Psichoterapeutai sako, kad susitaikyti su netektimi geba ne visi, tad kai kam Vėlinių aštuondienis būna itin sunkus laikas. Tad šiomis dienomis turėtume pasirūpinti tais, kas sunkiau išgyvena netektį, ir mirusiųjų pagerbimo šventės jų skausmą dar labiau paaštrina. Geriausias rūpestis – bendravimas.
