Romanovas nežinojo Šarūno Jasikevičiaus
2009 m. gruodžio 18 d., iš „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio pareigų atsistatydinus Gintarui Krapikui, klubo strategu paskirtas čempioniškame Eurolygos sezone kauniečių kapitonu buvęs Darius Maskoliūnas. Apie laikotarpį, kai dirbo „Žalgirio“ treneriu klubą valdant V. Romanovui, D. Maskoliūnas kalba su šypsena ir iki šiol neslėpdamas nuostabos. Nors spaudos puslapiuose bankininkas mėgdavo dėtis visažiniu, tačiau tuomet net nežinojo, kas yra vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų.
„Viename iš mano kasdieninių pokalbių su gerbiamu Vladimiru jis man sakė, tai kokio tau reikia įžaidėjo. Sakiau, kad man reikia Jasikevičiaus, o jis sakė, kas čia toks? Sakau, Jūs nežinote Jasikevičiaus? Sakė, ne, nežinau, – dokumentikos kūrėjams sunkiai suvokiamą istoriją atskleidė tuometinis „Žalgirio“ treneris. – Sakau, čia yra krepšinio ikona, kaip Paulauskas, Sabonis, Marčiulionis, sakiau, kad ir Jasikevičių ten būtų galima dėti.
Kitą dieną kaip ir kasdien aš vėl pas jį į ofisą ateinu ant raudonojo kilimėlio ir matau, kad jam sekretorė iš „Vikipedijos“ atspausdinusi visą biografiją, gerbiamasis jau perskaitęs ją ir manęs klausia, tai kiek jis uždirba. Atsakiau, kad 3,5 milijono, nes tuo metu jis po NBA buvo pasirašęs kontraktą su „Panathinaikos“. Tai tada jis suprato, kad negali jo nupirkti, bet taip jis sužinojo, kas yra Jasikevičius, nes iki tol tikrai nežinojo.“
Apie panašią kuriozinę situaciją su vėliau iš šalies į Rusiją pabėgusiu V. Romanovu papasakojo ir ilgametis „Žalgirio“ žaidėjas Jonas Mačiulis.
„Jis sako, turiu tau pavyzdį: tu nepatikėsi, bet prieš tris metus buvo toks Jonas Mačiulis, aš jį iš „Žalgirio“ išvijau kaip šiukšlę. Ir tada Masalskis priėjo prie Romanovo ir pasakė, kad čia tas pats žmogus“, – pokalbį su Buratino pravarde turėjusiu klubo vadovu prisiminė J. Mačiulis.
Tuo tarpu broliai Lavrinovičiai papasakojo istoriją, kaip V. Romanovas juos mokė aikštėje bėgioti kaip futbole – flangais.
Šabtajaus Kalmanovičiaus valdymo metai
Šeštoje „Krepšinio namų“ dokumentikos dalyje taip pat pasakojama apie 1998-ųjų Kauno „Žalgirio“ žygį Eurolygoje ir tuometinį klubo savininką Šabtajų Kalmanovičių.
„Šabtajus norėjo būti žinomas ir garsus, kad jį aplink visi girtų. Jis pasiūlė mums Elliottą, bet iškėlė sąlygą – pasakė, kad būtų gerai, jog į finalą Miunchene atvyktų Lietuvos premjeras ir paklausė, ar galiu tai padaryti“, – premjero Gedimino Vagnoriaus atvykimą į Miuncheną prisiminė Vilniaus „Lietuvos ryto“ savininkas Gedvydas Vainauskas.
Š. Kalmanovičiaus kelias „Žalgiryje“ baigėsi iškart po didžiausios pergalės – Kaune gimęs verslininkas nepaaiškinęs priežasčių paliko klubą ir tapo Rusijos moterų krepšinio mecenatu.
„Žinant, kuo jis vertėsi Maskvoje, Šabtajus buvo visai kito kalibro žaidėjas, nei reikalingas Lietuvai“, – jo vadovavimo pabaigą Kaune vertino G. Vainauskas.
Sabonio sugrįžimas į „Žalgirį“
Po kelių sunkių metų Eurolygoje, „Žalgiryje“ sužibo viltis – 2003-iųjų vasarą, atmetęs Portlando „Trail Blazers“ pasiūlymą, į klubą grįžo legenda Arvydas Sabonis.
„Jei reikėtų, būčiau dar galėjęs pažaisti metus, bet viskas buvo aišku, artėjo laikas baigti. Labai sunku buvo įeiti į formą, o už „Žalgirį“ reikėjo dar sužaisti. Pasėdėti ant suolo – ne mano stilius“, – sprendimą palikti NBA prisiminė A. Sabonis.
Sabo jėgą paskutiniame karjeros sezone spėjo pajusti tuomet dar augantis „Lietuvos ryto“ talentas Robertas Javtokas, kuriam įspūdžiai išlikę iki šiol.
„Kai jį dengiau, tik nuo jo noro priklausė, kiek jis įmes taškų, – dvikovas su A. Saboniu prisiminė R. Javtokas. – Jausdavausi kilometru atsilikęs ir tik įsivaizduodavau, kokio jis gerumo buvo savo laiku – jei ne traumos, Holivude būtų palikęs pėdą. Statistikos gali būti Valančiūno ar Domanto geresnės, bet nemanau, kad jie kada nors bent bus šalia Sabo.“
„Krepšinio namai“ – šiandien, pirmadienį 19.30 val. per TV3 kanalą.
Visą „Krepšinio namų“ dokumentikos ciklo šeštąją seriją žiūrėkite čia:
