Gausios ugniagesių pajėgos Ševčenkos rajone gesina gaisrus, o gelbėtojai griuvėsiuose ieško sužeistųjų. Jų mažiausiai trys. Tačiau gelbėti tenka ne tik žmones.
Galingi smūgiai Kyjivą sudrebino kaip tik tuo metu, kai prezidento rūmuose, esančiuose vos už dviejų kilometrų, lankėsi Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas.
Išsiuntęs patvirtinimą pasauliui, kad yra saugus, A. Guterresas dar pridėjo, kad jis ir jo komanda yra sukrėsti to, kaip arti nugriaudėjo sprogimai.
Akivaizdu, tai – V. Putino žinutė A. Guterresui, kuris vos prieš porą dienų sėdo su agresoriumi prie ilgojo derybų stalo. Sudalyvavęs Kremliaus spektaklyje, A. Guterresas tik po to vyko į Kyjivą.
„Vos tik pasibaigus mūsų pokalbiams Kyjive, į miestą atskrido rusų raketos. Penkios raketos. Ir tai daug pasako apie tikrąjį Rusijos požiūrį į pasaulines institucijas. Apie Rusijos vadovybės pastangas pažeminti Jungtines Tautas ir viską, kam organizacija atstovauja. Tokie veiksmai reikalauja stipraus atsako“, – teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tikėtina, A. Guterresas jau pasidarė išvadą, kad smūgiai Kyjivui jo vizito metu – tai V. Putino peilis į nugarą. Tad V. Zelenskio patarėjas svarsto, ar po kone tiesioginio pasikėsinimo Rusija ir toliau išliks nepajudinama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare?
„Ką daro rusų vadovybė? Ji šaudo į JT Generalinio Sekretoriaus pusę. Sparnuotajai raketai ten, kuri pataikė ir kur jis buvo, yra tas pats, kas pistoletui 2 milimetrai. Šalia smilkinio šovė sekretoriui. Ir klausimas – ar Rusija po viso šito liks JT Saugumo Tarybos nare? Ar jis visa tai dar kartą praleis?“, – sako V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
O išaušus rytui, vietinių liudijimai apie baisią naktį Kyjive. Ir žinia, kad per šį raketų smūgį žuvo „Laisvės radijo“ žurnalistė ir prodiuserė Vera Gyryč.
Jos kūną gelbėtojai rado namo griuvėsiuose.
„Kiek jau žmonių užmušė… Labai sunku. Mūsų broliai… Ačiū jiems visiems už „išlaisvinimą“. Nieko gyvo aplink nelieka. Viskas. Nebegaliu“, – kalba Kyjivo gyventoja Liudmila.
Tačiau ne ką mažesnis siaubas ir iškankintų Mariupolio gyventojų veiduose. Tų, kurie jau daugiau nei du mėnesius čia gyvena lyg pragare.
„Baisūs dalykai…. Kai minos ant galvos krito. Minos, sviediniai, viskas… Viso to neišgyventi… Bet atlaikėme…“, – pasakoja Mariupolio gyventojas Vitalij.
„Kaip filmuose rodo paskutines planetos dienas. Taip buvo ir čia. Buvo alkani. Vaikas verkė, kai „Gradai“ smogė prie namų. Galvojome, kad tai galas. To neįmanoma nupasakoti“, – sako Mariupolio gyventoja Viktorija.
Mariupolis buvo pagrindinė A. Guterreso vizito Ukrainoje tema. Jis pažadėjo skubią civilių evakuaciją iš uostamiesčio ir „Azovstal“ gamyklos. V. Putinas, anot A. Guterreso, esą sutiko, tačiau jau visas pasaulis žino, ko verti V. Putino pažadai.
Visgi prie „Azovstal“ vykstant tokioms Ukrainos gynėjų ir okupantų kovoms, Ukraina jau šiandien tikisi pradėti vaduoti civilius iš karščiausio miesto taško – okupantų apsiaustos „Azovstal“ gamyklos. Tiesa, matyti, kad ir V. Putino orda čia patiria nuostolių.
„Mariupolis yra krizė krizėje. Tūkstančiams civilių reikia gyvybes gelbstinčios pagalbos. Daugelis yra pagyvenę žmonės, kurie sunkiai juda ir kuriems reikia medicininės priežiūros. Jiems reikia padėti pabėgti iš apokalipsės. Ir galiu pasakyti tik tiek – darome viską, kad tai įvyktų“, – tikina JT generalinis sekretorius Antonio Guterres.
Visgi, tikėtina, kad evakuacijos planai žlugs. Mat Rusijos pajėgos popiet uždarė dalį Mariupolio miesto netoli „Azovstal“ gamyklos ir, kaip skelbia Pentagonas, gali bandyti dar kartą šturmuoti kompleksą.
„Savo ruožtu J. Bidenas, pasiūlęs areštuotą rusų oligarchų turtą panaudoti Ukrainos karo nuostoliams kompensuoti, skelbia ir apie įspūdingą – net 33 milijardų dolerių – paramos paketą Ukrainai, iš kurio 20 milijardų bus skiriama karinei ir saugumo paramai“, – sako Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenko.
„Tai padės drąsiems Ukrainos kovotojams nesustojant tiekti ginklus ir amuniciją, o Ukrainos žmonėms – ekonominę ir humanitarinę pagalbą. Šios kovos kaina nėra maža. Tačiau nuolaidžiaudami agresijai, mokėsime dar brangiau, jei tik leisime tam įvykti“, – tvirtina J. Biden.
Susivienijo ir Amerikos Atstovų Rūmai, didele balsų dauguma – 417 už ir 10 prieš – pritarę teisės aktui, kuris palengvins karinės įrangos eksportą į Ukrainą ir atgaivins vadinamojo lendlizo projektą, Antrojo pasaulinio karo metais padėjusį nugalėti Hitlerį.
Tačiau Ukrainai šalies Rytuose tenka atremti vis daugiau priešo atakų. Donbasas išlieka pagrindiniu Rusijos strateginiu tikslu, tad čia verda įnirtingos kovos.
Pagrindiniai mūšiai vyksta prie Lysyčiansko ir Severodonecko. Taip pat vyksta mėginimas iš šiaurės pulti Slovianską. Pentagonas skelbia, kad Rusijos pajėgos Donbase daro pažangą, nors ir lėtą bei netolygią.
Beje, Ukrainą pasiekė ir dar viena dovana – oro gynybos kompleksas S-300. Konkrečiai neskelbiama, kuri šalis perdavė šį kompleksą, tačiau anksčiau S-300, galintį numušti lėktuvus, sparnuotąsias ir balistines raketas 150 kilometrų atstumu, Ukrainai buvo skyrusi Slovakija. Kyjivas skelbia, kad ką tik gautas kompleksas sustiprins oro gynybą šalies pietuose.
O Jungtinė Karalystė nusprendė stiprinti Rytų Europą. Britų vyriausybė šįryt paskelbė, kad plataus masto pratyboms į regioną siųs 8000 karių, kuriuos dislokuos nuo Suomijos iki Šiaurės Makedonijos. Prie jų prisidės NATO ir Suomijos bei Švedijos daliniai. Vasarą Rytų Europoje vyksiančias pratybas Vakarų lyderiai gerokai išplėtė, reaguodami į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir sako, kad tai bus didžiausios pratybos Europoje nuo Šaltojo karo laikų.
