Maišeliai su lauktuvėmis šiandien į Marijampolės specialiuosius socialinės globos namus keliauja ir per tvorą, ir per duris. Tačiau didžiausia dalies čia gyvenančių senolių svajonė – tiesiog patekti į ligoninę.
O ligoninės jų visai nelaukia, taip tikina pati izoliacijoje esanti globos namų vadovė. Iš 42 už šių sienų dienas leidžiančių pensininkų per savaitę Covid-19 užsikrėtė net 35 – didžioji dauguma. Globotinių amžiaus vidurkis – 86-eri.
„Gavom atsakymą, kad mūsų senelių niekas nepriima – nei Marijampolės ligoninėj, nei Kauno. Buvo paminėta, kad seneliams reikalinga slauga ir neaktyvus gydymas ir kad Marijampolėje nėra skyriaus, kuriame gydoma Covid-19, o Kaune pakankamai užimtos vietos ir senelių patalpinti neturi kaip“, – sako globos namų vadovė Viduta Bačkerienė.
Serga ir 20 iš 38 darbuotojų. Vadovė pasakoja, kad dabar senolius slaugo net buhalteris, nes slaugytoja liko vos viena. V. Bačkerienė piktinasi, kad senolius valdžia ir gydymo įstaigos paliko likimo valiai.
„Didžiulis nusivylimas. Kai šitokia infekcija, kai visoje šalyje karantinai, kai šitiek pinigų leidžiama viskam, o senam žmogui, kuriam reikalinga kvalifikuota pagalba, nėra kur jų patalpinti“, – pasakoja V. Bačkerienė.
Ir Kauno klinikinė ligoninė, ir Marijampolės meras aiškina, kad pacientai tiesiog neserga taip smarkiai, kad juos reikėtų guldyti į ligoninę. Nors vienas jų, kaip minėta, mirė.
„Neguldomi visi be išimties ir vien turėdami koronavirusą. Tam turi būti indikacijos, pagal kurias būtų galima stacionarizuoti ligonį“, – teigia Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.
„Gydytojai vizituoja kiekvieną dieną, prižiūri ten gyvenančių žmonių sveikatos būklę. Jeigu būklė tampa kritinė, kalbamės, kad būtų išvežti į Kauno infekcinę ligoninę“, – kalbėjo Marijampolės meras Povilas Isoda.
Globos namų vadovė aiškina, kad sunkios būklės dabar 5 senoliai, keletas išties išvežti į Kauno ligoninę. Sveikatos apsaugos ministras antrina ligoninėms – jei pacientų būklė stabili, gultis į gydymo įstaigą nereikia. Visgi jis turi žinutę savivaldybėms.
„Norėčiau paraginti savivaldybes nustoti stumdytis vieni nuo kitų ir suprasti, kad tai yra jūsų pačių gyventojai“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
O pačių lovų ligoninėse, regis, reikės vis daugiau. Koronavirusu sergančių pacientų gydymo įstaigose vis daugėja. Iš viso jų dabar 245. Jei Vilnius ir Kaunas lovų trūkumo dar nejaučia, kitokios nuotaikos Šiauliuose, kur jau ilgą laiką liepsnoja ne vienas Covid-19 židinys.
„Jų daugėja Šiaulių ligoninėje. Šiuo metu turime apie 55 pacientus, keičiasi skaičius, nes kasdien paguldoma po 6-7-8 naujus pacientus“, – pasakoja Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.
Šiuo metu ligoninėje koronavirusu sergantiems pacientams skirta 81 lova, netrukus atsiras dar dvi dešimtys, tačiau kitų ligonių sąskaita.
„Deja, mes jau einame į Chirurgijos korpusą, kuriame skirsime 8 vietas reanimacijai ir likusias vietas, netoli 20 lovų, bus skirta „kovidinių“ pacientų gydymui. Įtampa su žmogiškaisiais ištekliais yra labai rimta“, – teigia R. Mažeika.
„Ten, kur bus paskirtos papildomos lovos, taip, toj vietoj kažko reikės atsisakyti“, – kalbėjo A. Veryga.
Pavyzdžiui, atidėti planines operacijas.
„Mes tų tikrųjų „kovidinių“ lovų jau pasiekėm apie 60 proc. užpildymą. Bet prieš keletą dienų duotas nurodymas organizuojančiom įstaigom paskirti papildomas lovas, perorganizuoti veiklą“, – sako A. Veryga.
O reanimacijoje gydomas 21 Covid-19 sergantis pacientas. 5 iš jų – Santaros klinikose. Laisvų lovų kol kas netrūksta. Tačiau netrūksta ir nerimo.
„Aišku, pas mus vietų yra kol kas, streso didelio nėra, bet bendras atvejų skaičius ir ligoninėj atvejų skaičius kelia nerimą. Nerimas didžiausias, kad ne darbe susirgsi, o visuomenėj, nes visuomenės požiūris vangus į šitą virusą. Kai suserga, tada patiki“, – pasakoja anesteziologė-reanimatologė Gintarė Šostakaitė.
Gydytoja reanimatologė pasakoja, kad ir ji, ir kolegos jau priprato prie sudėtingų darbo sąlygų. Tačiau atkreipia dėmesį, kad virusas kerta vis jaunesniems žmonėms. Jauniausiam šiuo metu reanimacijoje gulinčiam pacientui – vos 36-eri.
„Po truputį pradėjo daugėti ligonių ir pas mus reanimacijoje. Kaip bebūtų, skirtumas nuo pavasario – jie yra jaunesni“, – teigia G. Šostakaitė
Pasak Gintarės Šostakaitės, vidutiniškai pacientai reanimacijoje gydomi pora savaičių, jiems tiekiamas papildomas deguonis, kai kuriems prireikia ir plaučių ventiliacijos. O specialaus gydymo, kaip ir vakcinų, nuo Covid-19 nėra. Kaip greitai pavyks pasveikti, priklauso nuo kiekvieno paciento imuninės sistemos.
Reportaže, esančiame teksto viršuje – unikalūs vaizdai, kokiomis sąlygomis darbuojasi medikai reanimacijos skyriuje.