Praskeltas akies vokas, ant kūno daugybė kraujosruvų. Tokius sužalojimus vilnietė Margarita tvirtina patyrusi nuo savo sutuoktinio – jųdviejų 5-erių metų vaiko tėvo.
„Vakare išėjau su draugėmis susitikti, buvusiam sutuoktiniui tai nepatiko. Ryte gavosi, kas gavosi, konfliktas. Jis praskėlė man voką. 6 siūlės buvo dėtos, šita akim blogiau matau“, – sako Margarita.
Patyrusi sutuoktinio smurtą, Margarita delsė rašyti oficialų skundą, mat policininkai, anot jos, kalbėjo, kad vaiką iš šeimos gali paimti vaiko teisių pareigūnai, nes šeimoje vaikui galimai nesaugu.
„Maždaug mes abu kalti, jis nurodė, kad aš jam trenkiau. Tik skirtumas, kad aš gyniausi. Ėjo smūgių kruša, pradžioje į voką, paskui į kitas kūno dalis. Ką man daryti? Aš noriu likti gyva. Noriu likti gyva. Jam trenkiau besigindama“, – sako Margarita.
Kad tokių moterų kaip Margarita, šeimose kenčiančių smurtą, yra daugybė, antrina ir moterų gynėjos, moterys bijo ieškoti pagalbos net specializuotuose pagalbos centruose.
Moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė teigia: „Baimė jaučiama didelė moterų apie kurias praneša policija, tiek pačių besikreipiančių. Vienas pirmųjų klausimų yra, kas bus su mano vaikais. Dažnai moterys bando išsiaiškinti ir netgi neigia, kad vaikai matė, dalyvavo smurtiniame epizode, nes bijo, kad vaiko teisės paims vaiką iš namų ir išveš į saugesnę aplinką.“
Moterų apsaugos įstatymas veikia ne visais atvejais
Margarita iš savo skaudžios patirties tvirtina, kad neveikia Smurto artimoje aplinkoje apsaugos įstatymas. Į jos skundus ir pagalbos prašymus dėl vyro psichologinio smurto, grasinimų, esą rimtai nereagavo nei policija, nei prokuratūra, nei vaiko teisių apsaugos pareigūnai.
„Žmonės, kurie turi tave ginti ir saugoti, žmonės, kurie turi suteikti saugumo jausmą, kad jei tave kažkas skriaudžia, kad būsi apginta. O tave stato į padėtį, kad tylėk ir susitaikyk“, – teigia Margarita.
Vilniaus vaiko teisių tarnybos vadovas pripažįsta žinantis Margaritos istoriją, tačiau komentuoti ją atsisako argumentuodamas duomenų apsaugos reikalavimais.
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius tvirtina: „Konkretaus atvejo negaliu komentuoti, pasakysiu bendrai. Neretai skyrybų atveju yra labai ūmi konfliktinė situacija, vaikas naudojamas kaip įrankis nuoskaudoms atlyginti, atkeršyti, tokiu atveju tarnyba nepalaiko nė vieno tėvų, o vaiko teises.“
Nors ir patyrusi daug skausmo, Margarita džiaugiasi, kad jai galiausiai pavyko oficialiai išsiskirti su smurtauti linkusiu sutuoktiniu. Tačiau teismas leido tėvui pagal nustatytą grafiką matytis su vaiku. Moteris piktinasi, kad per šiuos pasimatymus buvęs sutuoktinis galimai nuteikinėja vaiką prieš ją, o galiausiai po vieno apsilankymo pas tėvą Margarita ant vaiko kūno pamatė mėlynes.
„Jo elgesys yra agresyvus, traumuojantis iš savęs. Bendravimo maniera, auklėti, vaikas dažnai atkartoja veiksmus, sako, bus blogai. Iš kur tai paėmė? Turėjo išmokti. Namie to nenaudojame“, – sako Margarita.
Moteris piktinasi, kad pareigūnai neskuba padėti sulaukę skundo dėl smurtautojų keliamos grėsmės ir reaguoja tik išvydę mėlynes. Pareigūnai mėgina teisintis, esą besipykstančiose šeimose išsiaiškinti, kas yra didesnis smurtautojas, yra sudėtinga, ir pačios besiskundžiančios moterys nebūna šventos, tačiau ragina netylėti ir nesibaiminti vaiko paėmimo.
„Nė viena tarnyba ir mūsų neturi tikslo paimti vaiką. Svarbu apsaugoti vaiką ir jo interesus“, – sako G. Batulevičius.
Ruošia apsaugos nuo smurto orderį
Moterų teisių gynėjos viltis deda į naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Jame numatoma naujovė – apsaugos nuo smurto orderis. Tai nurodymas smurto pavojų keliančiam asmeniui, gavus skundą, pasišalinti iš namų iki 72 valandų. Bus draudžiama prie nesaugiai besijaučiančio asmens artintis, bendrauti, ieškoti ryšių.
Moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė teigia: „Identifikuoti riziką, apsaugoti žmogų, kol dar neturim tragiškų pasekmių, yra esminė įstatymo paskirtis ir tikslas, orderio tokia. Turime rasti bendrą sutarimą, kokie identifikatoriai, kai jau didžiulė grėsmė.“
Seimo pirmininkė žadėjo, kad apsaugos orderio įteisinimo Seimas imsis pavasarį, tačiau pažado taip ir neįvykdė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako: „Užtruko derinimo procesas, tačiau artimiausiu laiku, rugsėjį iš ministerijos jis bus parengtas, suderintas ir svarstysime Seime.“
Įsigaliojus naujam įstatymui, anot moterų teisių gynėjų, kiekvienas asmuo, susidūręs su smurtu artimoje aplinkoje, galės tikėtis pagalbos. Dabar pagalba esą prieinama tik jei policija pradeda ikiteisminį tyrimą, o jį pradeda tik tuo atveju, kai pamato aiškius fizinius sužalojimus. Pagal naują įstatymą policija turės fiksuoti visas smurto artimoje aplinkoje išraiškas, ir psichologinį skurtą, ir apie tai pranešti pagalbos institucijas.
„Kai bus pritaikytas orderis, papildomas paslaugas gaus auka, teisines, kurių pagalba bus galima rūpintis savo saugumu, teisinius procesus, kad auka ir šeima būtų apsaugoti nuo smurtautojo“, – sako ministrė Monika Navickienė.
Už apsaugos orderio pažeidimą, smurtautojams grės baudos nuo 80 iki 320 eurų, už pakartotinį pažeidimą bauda dvigubės. Beje, bauda grės ir už melagingą pranešimą smurtą artimoje aplinkoje, tiesa ji mažesnė – nuo 14 iki 30 eurų. Valdantieji dabar jau rudenį žada svarstyti naują įstatymą, o jo įsigaliojimą numato tik po pusantrų metų, 2023-iųjų pradžioje. Tiek laiko esą reikia pareigūnams pasiruošti naujovėms įgyvendinti.
