Karinis sraigtasparnis, rugpjūčio 23-ąją pažeidęs Lietuvos oro erdvę ir pasiskraidęs virš į gyvąją grandinę susikibusių tautiečių bei šalies vadovų galvų, bent kol kas laikomas įžūliausia pastarojo mėnesio režimo provokacija. Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo, daugiau pažeidimų pareigūnai nefiksavo, tačiau veiksmo pasienyje, baltarusių pusėje, netrūksta.
„Mes pastebėjom per tą laikotarpį, ypač nuo rugpjūčio 22 d., suaktyvėjimą prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Daugiau kalbu apie Baltarusijos Respublikos valstybinio pasienio komiteto pareigūnus, kurie daug dažniau atsiranda prie valstybės sienos“, – sako pasieniečių vadovas Rustamas Liubajevas.
O minėti pareigūnai užsiima ne tik vaikiškų balionėlių su vėliavomis nukenksminimu, kuo patys gyrėsi Laisvės keliui pasibaigus. Dar savo teritorijoje jie buvo pasistatę ne ką kita, o… netikrą Lietuvos teritorijos ženklą.
„Buvo aptiktas valstybės sienos ženklas, valstybės sienos imitacija Baltarusijos teritorijoje. Kadangi tai Baltarusijos teritorija, mes informavome mūsų kolegas“, – pasakoja R. Liubajevas.
Visgi Lietuvos pasieniečiai provokacija to nevadina. Pasak R. Liubajevo, netikrais ženklais režimas bando apgauti pažeidėjus – sulaikyti juos anksčiau nei šie prisiartina prie tikrosios valstybių sienos. Taip jie esą elgiasi dar nuo Sovietų Sąjungos laikų.
„Ir Latvijos kolegos mato tokią imitaciją savo sienos Rusijos Federacijos pusėj. Sakau, yra tokia taktika“, – teigia R. Liubajevas.
R. Liubajevo teigimu, aktyviausiai režimo pareigūnai pasienyje reiškėsi, kol Gožos poligone vyko pratybos. Joms pasibaigus, rugsėjį, veiksmo jau mažiau. Tuo metu per mėnesį nuo rinkimų prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė 14 Baltarusijos piliečių.
„Vieni tiesiog dalyvavo demonstracijose, kiti nedalyvavo, bet išsigando, kad gali sulaukti persekiojimo, dalis aktyviau dalyvavo opoziciniame judėjime“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Pasak Migracijos departamento vadovės, 14 besikreipusiųjų yra labai nedaug. E. Gudzinskaitės teigimu, jau šiomis dienomis į Lietuvą norintys atvykti baltarusiai turės ir tarpinį variantą – prašytis ne prieglobsčio, o vizos pusei metų.
„Čia yra kaip įrankis leisti baltarusiams, kurie nenori prašytis prieglobsčio, bet nori išvykti iš Baltarusijos, atvykti į Lietuvą ir gauti tą dokumentą kaip galima greičiau ir paprasčiau“, – sako E. Gudzinskaitė.
Kiek bus norinčiųjų, departamentas neprognozuoja, visgi neabejoja, skaičiai bus didesni nei dabar. Esą daug baltarusių Lietuvoje norėtų tiesiog išlaukti, kol gimtinėje gyventi vėl taps saugu. O mūsų šalyje jie turėtų patys susirasti darbą ir būstą.
Tuo metu į Minską pasišovusi patekti Seimo delegacija vis dar svarsto, kokiais būdais tai padaryti. Pasitarti parlamentarai atėjo ir pas užsienio reikalų ministrą L. Linkevičių. Visgi Minskas jau porą kartų atmetė prašymus duoti seimūnams leidimą įvažiuoti į Baltarusiją. Seimo nariai net svarstė idėją su baltarusių opozicionieriais susitikti pasienyje, kad nereikėtų kirsti sienų. Tačiau pats ministras pripažįsta, kad kol kas prisibelsti pas kaimynus neįmanoma.
„Kaip žinome, dabar tokių galimybių nėra tiesiog. Jeigu atsiras tos galimybės, manau, visi pasiruošę tarpininkauti, moderuoti, įtakoti, kad atsirastų tas dialogas“, – pasakoja užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Delegacijos vadovas G. Kirkilas vis dar puoselėja viltis.
„Išvykimas į Baltarusiją įvyks anksčiau ar vėliau. Tada, kai režimas visiškai nusilps ir bus priverstas derėtis“, – teigia komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Tokia misija padėtų susidaryti tikresnį vaizdą, bet tai sunkiai tikėtina, nes Lukašenkos režimas labai aiškiai signalizuoja, kad nenori nieko iš šono turėti šalies viduje. Kaip tik – informacijos pateikimo Vakarų pasauliui užkirtimas yra jo tikslas. Įsileisti Seimo narių jam visiškai nenaudinga“, – kalbėjo politologas Linas Kojala.
Vykti į Baltarusiją pareiškė norą devyni įvairių Seimo frakcijų nariai.
