Aleksandro Lukašenkos kreipimasis į tautą ir parlamentą tikrai nenusileistų net Šiaurės Korėjos diktatoriaus kalboms. Stikliniais žvilgsniais iš tribūnų stebint šimtams režimo rėmėjų ir tarnautojų, neteisėtas prezidentas ant scenos šėlo ištisas tris su puse valandos. Iki užkimimo aiškino savo sugalvotą regiono istoriją, dalino patarimus, kaip gyventi ir dirbti, tačiau daugiausia grasino kaimyninėms šalims, o ypač Lietuvai.
„Noriu žmogiškai pasakyti mūsų draugams lietuviams: neduok Dieve, pradėsite karą kartu su kitomis Baltijos valstybėmis – tai reikš jūsų valstybingumo ir vystymosi galą“, – kalba A. Lukašenka.
Savo kalboje Lietuvą ir Lenkiją Lukašenka išvadino amerikiečių marionetėmis, kurios esą be Vašingtono paramos liktų niūriu Europos užkampiu. Surinktai miniai per menkai plojant po gausybės tokių skambių pareiškimų Lukašenka ragino ploti garsiau: „Nelabai aktyvus aplodismentai…“
Salė pradeda ploti garsiau ir jis sako: „O čia aš jau suprantu.“
Save diktatoriumi vadinantis Lukašenka ir vėl grasina blokuoti lietuviškų prekių eksportą. Šį kartą į Kiniją. O savo eksportą vėl graso nukreipti per Rusijos uostus.
„Susitarsime dabar su Rusija ir visas baltarusiškas prekes gabensime per rusiškus uostus. Sustabdysim transportą. Mes neleisime eksportuoti jūsų prekių per Baltarusiją, pamirškite šį kelią“, – sako A. Lukašenka.
Neteisėtas prezidentas sako, kad nenori karo, bet gąsdina esą Vakarai bet kada gali užpulti Baltarusiją, o tokiu atveju jos ginti nedelsiant atvyks šimtai tūkstančių rusų.
„Jeigu prieš mūsų šalį bus įvykdyta agresija, šimtai tūkstančių Rusijos karių bus čia, kurie kartu su šimtais tūkstančių baltarusių gins šią šventą žemę“, – sako A. Lukašenka.
Tačiau ir be jokios tariamos Vakarų agresijos prieš Baltarusiją, Rusijos Federacijos karinės pajėgos Baltarusijoje jau šeimininkauja. Pasak Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno, jos išrikiuotos palei visą Ukrainos pasienį ir į šalį plūsta toliau. Tą demonstruoja ir oficiali propaganda. Su duona ir druska baltarusiai sveikina vis daugiau į šalį perkeliamų rusų SU-35 naikintuvų.
Rusai aiškina, kad Vakarų kaltinimai esą Kremlius ruošiasi invazijai yra tiesiog įžeidūs, tačiau į okupuotą Krymą naktį ir toliau veža raketų sistemas. Dūmos deputatai atvirai reikalauja Putino kuo skubiau pradėti tiekti ginklus separtistų valdomam Donbasui. Tačiau Rusijos diplomatijos vadas sako, kad Kremlius šio sprendimo priimti neskuba. Esą reikia daugiau laiko apsvarstyti NATO ir Amerikiečių pateiktus atsakymus į Rusijos saugumo garantijų reikalavimų sąrašą.
„Atsakymus gavome tik užvakar. Jie parašyti vakarietišku stiliumi ir daugeliu atveju jie aiškūs, kaip purvas. Tačiau, kaip ir sakiau ankščiau, yra keletas racionalių antraeilių aspektų“, – komentuoja užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Amerikiečiai atsargiai vertina švelnėjantį Kremliaus toną. Joe Bidenas įspėjo Ukrainos prezidentą, kad vis dar egzistuoja tikimybė, kad invaziją Rusija pradės vasarį. Vokietijos žvalgybos agentūra skelbia, kad Rusija sprendimo dėl invazijos nepriėmė, tačiau jai yra pasiruošusi.
„Matome kariuomenės telkimą ir pasirengimą prie sienų. Invazija gali prasidėti bet kuriuo metu. Mūsų situacijos vertinimas nepasikeitė“, – teigia Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Tačiau, pasak CNN šaltinių Ukrainoje, Zelenskiui tokie Bideno pareiškimai visai nepatiko. Esą jie telefoninio pokalbio metu susiginčijo, nes Ukrainos prezidentas nemano, kad Rusijos įsiveržimas įmanomas. Baltieji rūmai neigia, kad pokalbio metu kilo nesutarimų.
Šiandien apie amerikiečių ir NATO atsakymus į Rusijos reikalavimus galiausiai prakalbo ir Vladimiras Putinas. Telefoninio pokalbio su Emmanueliu Macronu metu jis pareiškė kad Vakarų šalys pateiktuose atsakymuose ignoruoja Maskvos reikalavimus stabdyti NATO plėtrą bei kitus esminius Kremliaus reikalavimus.
