Visgi į Lietuvą sugrįžti galės tik tie, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, o už skrydį žmonėms gali tekti susimokėti.
Londone gyvenanti Danutė į Lietuvą turėjo du bilietus – antrai Kalėdų dienai ir gruodžio 29-ajai, jei pirmuoju reisu išskristi nebūtų pavykę. Nei brolių nei seserų neturinti Danutė planavo grįžti pas ligotą tėtį ir 75-erių mamą, kurią sausio 10-ąją reikia paimti iš reabilitacijos ligoninės po insulto.
„Situacija tokia, kad aš negaliu parskristi nei mamos iš ligoninės pasiimti, nei tėčio prižiūrėti. Tėtį prižiūri dabar kaimynė 80-metė. Aš jam valgyti pripirkau kažkiek 2 savaitėms į priekį, kad nepritrūktų. Situacija mano tokia. Baisi, labai baisi“, – sako Londone gyvenanti lietuvė Danutė.
Danutė sako, kad nemiegojo jau dvi paras – vis bando rasti būdą sugrįžti pas tėvus. Bilietų kelionei namo per Varšuvą moteris nusipirkti nespėjo, galvojo į Lietuvą skristi per Ukrainą, tačiau pabijojo, kad uždarys sienas, apskambino dešimtis vežėjų Anglijoje.
Vienintelė viltis, kad Prancūzija rytoj, praėjus 48-ioms valandoms po to, kai uždarė susisiekimą su Jungtine Karalyste ir sausuma, ir oru, vėl atvers Eurotunelį.
„Dabar uždarytas tunelis. Tai čia beprasmiška yra skambinti. Taip, vieni vakar paskambino, sako – šiandien važiuojam, bet supratau, kad susidūriau su aferistais. Prašė pinigus pervesti, suprantat tą situaciją? Daugiau nieko. Laukiam, žiūrim, gal atidarys tunelį. Žadu važiuoti kaip ir rytoj. Jeigu atidarytų, rytoj važiuočiau“, – pasakoja Danutė.
Visgi Vyriausybė jau rengiasi tiesti pagalbos ranką Jungtinėje Karalystėje įstrigusiems lietuviams. Svarstoma leisti oro bendrovėms įvykdyti kelis reisus žmonėms parskraidinti arba suorganizuoti specialius repatriacinius skrydžius. Grįžti galėtų neigiamą koronaviruso testą turintys lietuviai arba jie greitaisiais testai būtų tiriami oro uoste.
„Užsienio reikalų ministerija ir Susisiekimo ministerija bandys nustatyti tą skaičių žmonių, kurie tikrai dėl pagrįstų priežasčių yra įstrigę, kurie turėjo kažkokių verslo reikalų ar panašių dalykų, kuriems reikia grįžti, o ne atvykti į svečius. Tai bandysime kooperuotis su kolegomis Latvija ir Estija, jeigu pavyks ir kažkaip bendrai tą klausimą spręsti“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Prezidentūra tikrai pritaria veiksmams, kurie gelbėja į sudėtingą padėti papuolusius tautiečius, na, ir tikrai kalbant apie viruso grėsmę, tikrai yra būdų apsaugoti tokius žmones jiems atvykus į Lietuvą, atlikus iš karto testavimą“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Žinoma, visi 7000, kurie planavo šią savaitę grįžti į Lietuvą, į šiuos reisus nepretenduoja. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vardija, kas gali kreiptis į ambasados konsulinį skyrių dėl parskraidinimo.
„Jeigu tai yra netektis šeimoje, akivaizdžios problemos neturint galimybės užsitikrinti gyvenamojo būsto, vaikų atskyrimas nuo šeimos ir kiti panašūs dalykai. Iš esmės tai, ką mes traktuotume humanitarine pagalba žmogui“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Neoficialiais duomenimis, šiuos kriterijus atitinkančių žmonių Jungtinėje Karalystėje kol kas tėra apie pusšimtis.
„Daug kas pagalbos ieško ir grupėse įvairiose, ir bando susirasti per pažįstamus kažkokių pažįstamų, kad galėtų apsigyventi, bent laikinai prisiglausti, kiti į viešbučius kreipėsi. Yra studentų, kurie iš tolimesnių universitetų atvyko į Londoną skrydžiui ir negali išskristi“, – pasakoja lietuvių bendruomenės vadovė Alvija Černiauskaitė.
Ponia Danutė jau skambino į ambasadą, tačiau sako, kad darbuotojai parskristi norinčiųjų dar neregistruoja ir liepia sekti naujienas.
„Man čia yra nesuvokiama. Išvis protu nesuvokiu aš. Laiko būtų davę… Aš ne šventėms grįžtu, man nereikia švenčių. Ar taip, ar taip aš jų nebeturiu. Man tėvai yra pamesti, Lietuvoje likę be priežiūros“, – teigia Danutė.
Naujienų iš ambasados laukia ir Notingame pas pažįstamus su dvejų metų dukrele Emina ir sužadėtiniu prisiglaudusi Kristina. Šeima jau prieš kurį laiką išsiuntė į Lietuvą visus daiktus ir vakar ketino baigti su emigranto duona, tačiau nespėjo išskristi ir, kaip sako, liko sėdėti ant vieno lagamino.
„Mes iš savo namų išsikraustėme, dabar mus priėmė pažįstami, bet esame su vienu lagaminėliu, dabar esame priversti eiti į miestą ir pirkti vaikui „pampersiukų“, rūbų, nes tiesiog nespėja išdžiūti ir nežinau, net kiek galėsime būti pas tuos draugus“, – kalbėjo pagalbos laukianti lietuvė Kristina.
Visgi moteris tikisi, kad Notingamą galės netrukus palikti.
„Mes esame registruoti Lietuvoje, tai truputį esame čia jau emigrantai. Norėtųsi kažkaip grįžti. Aš jau kad ir du mėnesius, jei reikėtų, karantinuočiausi, kad tik mane atvežtų į tą Lietuvą“, – sako Kristina.
Ministras G. Landsbergis pabrėžia, kad kiekvieną į bėdą patekusio lietuvio atvejį ambasados darbuotojai vertins individualiai, o už skrydį į Lietuvą gali tekti susimokėti.
„Čia yra techninių sprendimų klausimas, bet yra neatmetama tokia galimybė. Pavasarį buvo naudojamas toks modelis“, – pasakoja G. Landsbergis.
„Aišku, žiūrint kokia kaina, nesame milijonieriai, kad švaistytumėme pinigus, nes planavome grįžt į Lietuvą susitvarkyti namus, tai tie susitaupyti pinigai yra namams, bet jeigu reikės grįžti į Lietuvą, tai su mielu noru leisčiau ir pinigus, kad ir kaip liūdna“, – teigia Kristina.
Kada galėtų vykti žmonių pargabenimas, Vyriausybė dar nenusprendė.
