Apie Rusijos vykdomą hibridinį karą naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Linas Kojala sutinka, kad šiandien Europa saugumo atžvilgiu nuo JAV yra visiškai priklausoma, tad be tiesioginio Amerikos dalyvavimo Europos gynybos reikaluose, žemyno šalys saugiai jaustis tikrai negalėtų. Kol kas diskusijos apie strateginę žemyno autonomiją yra tik teorinė vizija, kurios įgyvendinti per trumpą laiką, anot eksperto, tikrai nepavyks.
Atgrasančio atsako nėra
Pastaruoju metu tarp visuomenės sklinda žinios apie vykdamos hibridines Rusijos atakas Lietuvoje, tačiau tikėtina, kad teroristinė valstybinė iš mūsų šalies jokio atsako nesulauks. Pasak Kojalos, tokiomis hibridinėmis atakomis, kurios yra vykdomos ne tik Lietuvoje, Rusija tikrina NATO vienybę.
„Taip, tai yra labai didelė rizika, nes panašu, kad Rusija testuoja, sakykime taip, NATO aljansą, suprasdama, kad NATO turi aiškią 5-ojo straipsnio nuostatą, jog karinio išpuolio prieš jas atveju, valstybės bus ginamos. Vyksta tokie hibridiniai elementai, kai tu baksteli į vieną dujotekį, baksteli į elektros jungtį, bakstelį, galbūt, į kažkokį karinį objektą, kas irgi yra nutikę ir Čekijoje, ir kitose valstybėse. <...>
Ir lygtais nepasieki to 5-ojo straipsnio apibrėžimo, nors jis nėra labai konkretus, bet, sakykime, koncentruotas į tiesioginį karinį išpuolį, tuo pačiu vis keli kartelę, kai rizikos ir grėsmės Europos valstybėms auga, o atsako, kuris atgrasytų, tarsi ir nėra, arba jis nėra pakankamas. <...> Yra netgi priešingas efektas“, – kalba L. Kojala.
Kol nejaus grėsmės, neatsitrauks
Kojala tikina, kad ryžto trūkumas imtis atsako veiksmų prieš Rusiją gali pakišti koją Europai. Panašių atakų, kaip kabelių Baltijos jūroje nutraukimas ar net stipresnių, Lietuva ir kitos Europos šalys iš Kremliaus dar tikrai gali sulaukti. Kol nebus imtasi tam tikrų pasipriešinimo veiksmų, Rusija neatsitrauks.
„To ryžto pritrūksta ir, deja, tai veda link to, kad mes skatiname Rusiją tą hibridinių grėsmių kartelę kelti dar aukščiau. Nes jeigu į šitą nesureagavo, tai kodėl nepabandyti padaryti dar kažko, kas atitiktų Kremliaus strateginį ar bent jau taktinį interesą. Tai ta prasme, mes net susikuriame sau papildomų problemų, kurias galėtume išspręsti. <...>
Kaip dar kadaise Džordžas Kenonas, garsusis amerikiečių diplomatas, rašė, kad Rusija supranta galios kalba ir kai tik pamato, kad kitoje pusėje yra stiprus priešininkas, kuris yra pasirengęs savo jėgą panaudoti, kad apgintų savo interesą, iš karto, tą pačią akimirką, atsitraukia.
Ir atvirkščiai – jeigu jaučia, kad tu gali po truputėlį tuos bakstelėjimas, pabraižymus tęsti ir net, galbūt, plėtoti, ir kita pusė nereaguoja, na, tai jų tik daugės“, – teigia laidos svečias.
Laidos svečias drąsina priešintis teroristinei valstybei imantis nebūtinai tiesioginių priemonių, kurios bent šiek tiek smogtų Rusijai. Viena tokių priemonių – dar stipresnė pagalba Ukrainai ir jos galimybių kare su Rusija praplėtimas.
„Geriausia priemonė atsakyti būtų dar labiau padedant Ukrainai – Rusija padaro hibridinį išpuolį, Ukrainai yra atrišamos rankos naudoti visų šalių, ne tik JAV, raketas Rusijai. Tai yra netiesioginis atsakas, bet labai akivaizdžiai parodantis, kad yra suduodama Rusijai į jos silpnąją vietą, ten, kur jai skauda. O jeigu priešingi sprendimai yra priimami, ką, vėlgi, diskutuojame dabar, tuomet Rusija supranta, kad niekas neįvyksta“, – sako pašnekovas Kojala.
Visą pokalbį su L. Kojala išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
