Nors galimus nuostolius dar sunku apskaičiuoti, vertybinę politiką pasirinkusi Vyriausybė sako, kad rizikas turėjo įvertinti patys verslininkai. Tiesa, Armonaitė sako, kad numatyta nukentėjusiems verslams paskolinti iki 5 milijonų eurų, nors patys verslininkai sako, kad poreikis gali siekti keliasdešimt kartų daugiau. O Gabrielius Landsbergis kinams jau ruošia atsaką, tačiau ne vien nuo Lietuvos – bandys sutelkti visą Europos Sąjungą.
Kol dalis lietuviškų prekių stovi Kinijos uostuose ir negali būti išmuitintos, verslo konfederacijos duomenimis, pakeliui į šią šalį šiuo metu yra dar maždaug 300 konteinerių iš Lietuvos. O bėdos tame, kad Kinijos muitinės sistemoje, tiesiog nebeliko Lietuvos pavadinimo. Tad ir šios prekės negalės būti išmuitintos.
„Bandyta aiškintis su tais gavėjais, kas yra tų prekių gavėjai ir aišku visi neformaliai pasakė, kad keiskite pavadinimą Taivano į Taipėjaus, tada galbūt mūsų Vyriausybė ir suras tą problemą. Bet čia, aišku neoficialiai, oficialiai jokių pasisakymų šia tema nėra“, – sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Kol kas kinų kerštas palietė medienos ir baldų sektorius, taip pat, aukšto lygio technologijas eksportuojančias įmones. Problemas pajuto apie 20 lietuviškų įmonių, bet su Kinija dirba keli šimtai bendrovių. Tiesa, pačios įmonės, kurios dabar nežino ką daryti, bijo net kalbėti viešai – nuo komentarų susilaiko.
„Vasaros ir pavasario atvejai parodė, kad viešinant tam tikras įmones, kurios tiesiogiai nukentėjo, ar sumažinti kredito limitai, ir gavimo, tiesiog po to buvo ir uždarytos sąskaitos tų įmonių, ir toje pačioje Kinijoje ir gretimose šalyse Kinijos bankų“, – kalba V. Janulevičius.
Įmonės esą ruošėsi nesklandumams, bet toks kinų keršto būdas buvo netikėtas. Aušrinė Armonaitė sako, kad valdžia jau pasiruošė, jog gali tekti padėti verslams – paskolins pinigų.
„Tikėjomės, jog gali būti trikdžių ir įmonėms gali reikėti apyvartinių lėšų, tai dar lapkričio pabaigoje Invegoje padidinome paskolų garantijų paketą iki 5 mln. įmonės gali gauti garantijų“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Bet tai keliasdešimt kartų mažesnė suma, nei skaičiuoja verslininkai.
„Vasarą mes kalbėjome tarp 200–300 milijonų eurų, manėme, kad jeigu pačiu blogiausiu scenarijumi, aš manau, kad mes ir liekame prie panašių skaičių kol kas“, – aiškina V. Janulevičius.
Galimų nuostolių verslininkai dar neįvardija, bet sako gali būti, kad teks prašyti subsidijų nuostoliams padengti. Apie kompensacijų būtinybę kalba ir prezidentas.
„Dabar, kuomet sprendimas jau priimtas tikiuosi, kad Vyriausybė įvertinusi situaciją, parengs kompensacines priemones, kurios padės mūsų verslui išvengti skaudžių pasekmių“, – sako Gitanas Nausėda.
Bet Armonaitė nieko nežada – sako verslas žinojo, kad Kinija yra rizikinga rinka.
„Žiūrėsim, kaip ta situacija rutuliosis, ieškosim būdų padėti, bet aišku reikia suprasti, kad Kinijos rinka visada buvo rizikingesnė rinka, ir kiekvienos rizikos mes kaip valstybė negalėsime prisiimti“, – teigia A. Armonaitė.
Pernai Lietuvos verslas Kinijai pardavė prekių už maždaug 300 milijonų eurų, bet iš jų pirkome už milijardą 200 milijonų. Kinija yra 13-a pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.
„Mūsų eksportas į Kiniją sudaro apie 1 procentą nuo viso eksporto Lietuvos, tai nėra mūsų itin didelė partnerė, todėl esminio poveikio Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos verslui tikrai nenumatome“, – tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tiesa, patys verslininkai neatmeta galimybės, kad bėdų bus ne tik parduodant savo prekes kinams, bet ir perkant iš jų. Galbūt teks pirkti per tarpininkus. O tai reiškia, kad prekės brangs. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dabar žada padėti ieškoti naujų rinkų demokratinėse šalyse. Ir tuo pačiu pradeda strateguoti atsaką kinams. Tik ne iš vienos Lietuvos, o visos Europos sąjungos.
„Kitą savaitę oficialiai kreipsimės ir į EK, dėl to, kad kaip ir prekybos politika, kurios apribojimai yra dabar Lietuvai dalinai taikomi, yra ES kompetencijos dalis, tai prašysime EK įsitraukti ginant Lietuvos interesus ginče su Kinija“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Socialdemokratai su apžvalgininkais šiandien surengė diskusiją, keldami klausimą, ar nedaro klaidų dešiniųjų Vyriausybė, pasirinkusi vertybinę politiką.
„Tas Kinijos nutarimas steigti, sukurti tą Taivano atstovybę, buvo, aš sakyčiau, idiotizmas. Turėjo žinoti kokia buvo reakcija. Ir tada staiga, kai ji buvo, jie dievagojasi mes nežinojom, susikalbėsim, dar net prieš kelias dienas Landsbergis sako, kad mano, kad tie santykiai taps normalesni“, – komentuoja politologas Kęstutis Girnius.
Lietuva Kinijos pyktį užsitraukė leisdama Vilniuje atidaryti taivaniečių atstovybę. Kinijai tai kelia įsiūtį, mat nepriklausomybės siekiančią salą ji laiko savo dalimi. Kitose šalyse veikia Taipėjaus, Taivano sostinės atstovybės, kas kinams tinka. Kinija diplomatinius santykius su Lietuva jau pažemino iki žemiausio lygio ir sustabdė vizų išdavimą ambasadoje Vilniuje.
