Vienoje iš Vilniaus geležinkelio trasų darbuotojai tikrina geležinkelių bėgių kokybę. „Lietuvos geležinkeliuose“ dirba virš 9 tūkstančių įvairiausių darbuotojų, tačiau bendrovė iki metų pabaigos atsisveikins su 2 tūkstančiais, o atleidinėti pradės jau birželį. Toks likimas ištiks tik krovininės srities darbuotojus – mašinistus, vagonų bei kalnelių prižiūrėtojus, konduktorius bei visus kitus. Neaplenks ir vadovų, maždaug ketvirtadalis jų bus atleisti.
Pokyčiai nepalies tik keleivių pervežimo srities.
„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius sako, kad grupė tokį skausmingą žingsnį priversta žengti dėl stipriai pasikeitusios prasidėjus karui situacijos – paskelbtų sankcijų Rusijai bei Baltarusijai, dėl kurių netenka pusės pervežamų krovinių – 150 mln. pajamų.
„Tokio didelio kritimo nėra buvę nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Pirmiausia, kai tokias prognozes pamatėme, įvertinome, ką galime padaryti, kad įmonė prisitaikytų prie tokios besikeičiančios situacijos. Buvo pradėtos mažinti išlaidos, atsisakyta nebūtinų išlaidų, buvo atidėto tam tikros investicijos. Tačiau matome, kad tokiam pokyčiui, prie jo prisitaikyti, turime žengti kitokį žingsnį“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.
Tačiau dėl sankcijų skauda ir paprastiems žmonėms. „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas sako, kad darbuotojai sumišę, esą bendrovė nesidalina jokia informacija, pagal kokius kriterijus juos atleidinės.
„Realiai darbuotojai nieko neturi aplamai, tokia yra nežinomybė, nes man skambina, klausia kaip bus. Sakau, negaliu atsakyt, nes nežinau. Tai nesidalina informacija visiškai. Sako, kad informuoja, laikosi kodekso, bet čia netiesa“, – kalba profesinės sąjungos pirmininkas Stanislavas Fedaravičius.
O dėl to, kad bendrovė dabar priversta atleisti tiek žmonių, kaltina valdžios vertybinę politiką.
„Reikėjo galvot jau prieš pusmetį apie tas sankcijas, o nieko nebuvo daroma. Čia šimtaprocentinis pavyzdys, kaip galima sužlugdyti bendrovę valstybei priklausančią. Taip ir yra. Be abejo, ir Susisiekimo ministerija prisidėjo, ir geležinkelių vadovybė, toks požiūris į darbą. Reikėjo mąstyt į ateitį, o ne šiandien priimt tokius sprendimus“, – sako S. Fedaravičius.
Lietuvos geležinkelininkų profsajungų federacijos pirmininkas sako, kad tokios atomazgos tikėjosi, o liūdnos nuotaikos pradėjo ryškėti jau vasarį, tik prasidėjus karui.
„Šokas darbuotojams, bet mes juos kiek skambindavo man, kiek bendraudavom. Kovo 24 buvo atskaitinis taškas, kai mūsų pirmininkai išgirdo, kad bus blogai“, – teigia Lietuvos geležinkelininkų profsajungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika.
„Lietuvos geležinkeliai“ 2 tūkstančiams atleidžiamų darbuotojų išmokės po 2-iejų mėnesių dydžio išeitines. Tam iš viso bus skirta 6 mln. eurų.
„Mes suprantam, kad reikia padėti darbuotojams, su kuriais atsisveikinsime. Bet suprantam, kad tai nėra vienintelė priemonė. Jau bendraujam su užimtumo tarnyba, kad ji padėtų susirasti kitą darbą ir esant poreikiui – persikvalifikuoti“, – tikina M. Dubauskas.
Didžioji dalis žmonių, kuriuos atleis „Lietuvos geležinkeliai“, yra iš Vilniaus.
„Gera žinia ta, kad tikrai yra nemažai laisvų darbo vietų ir Užimtumo tarnyba yra pasiruošusi suteikti pagalbą, konsultacijas, kad kuo greičiau tie žmonės galėtų integruotis į darbo rinką, rasti kitas darbo vietas. Tačiau, be abejo, turi darbuotojai žinotų, kad sulauks pagalbos, kad tarnybos pasiruošusios padėti ir grįžti į darbo rinką“, – tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Mūsų tikslas, su administracija, kiek kalbėjom, tie, kurie liks geležinkeliuose darbuotojai, jų misija bus išlaikyti geležinkelius tam periode dėl to, kad darbas geležinkeliuose neišnyktų kaip šaka ant Lietuvos žemėlapio, kad neliktų geležinkeliai, kaip muziejinė retenybė“, – sako Lietuvos geležinkelininkų profsajungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“, šių metų pervežamų krovinių apimčių kritimas bus didžiausias per įmonės veiklos istoriją. Grupė gali netekti apie 150 mln. Eur pajamų.
