Lietuva pagal kalinių skaičių įkalinimo įstaigose pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Mat, pasirodo, mūsų šalyje laisvės atėmimo bausmė skiriama 10 kartų dažniau nei kitose šalyse.
Negana to, Lietuva pirmauja ne tik pagal kalinčiųjų skaičių, bet ir paskirtos bausmės trukmę. Ir taip kas trečias nuteistasis atsiduria įkalinimo įstaigose. Teisingumo ministerija sugalvojo būdą, kaip sausakimšas kameras pralaisvinti. Esą tai būtina ir dėl to, kad šalies teismai yra užversti smulkiomis bylomis, teisėjai nespėja jų nagrinėti.
„Lietuvoje už 250 eurų žalos padarymą žmogui galima skirti iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o 12 tūkstančių eurų vertinama kaip itin didelė žala. Už ją skiriama 8 ar 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nužudymus bausmės irgi yra panašios“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Ministerija siūlo kelti ribą, nuo kokios turto vertės numatoma baudžiamoji atsakomybė už turtinius ir finansinius nusikaltimus.
Reali laisvės atėmimo bausmė būtų skiriama už vagystes, sukčiavimus, dėl kurių žala siekia nuo 500 eurų, kai šiuo metu ši riba perpus mažesnė – 250 eurų.
O už finansines machinacijas – mokesčių vengimą ar apgaulingą apskaitą – baudžiamoji atsakomybė grėstų padarius 7,5 tūkstančio eurų žalą. Dabartinė riba yra 5 tūkstančiai.
„Mes siūlome dekriminalizuoti veikas už smulkius nusikaltimus, pavyzdžiui, radinio pasisavinimą, kredito panaudojimą pagal paskirtį bei smulkius finansinius nusikaltimus – tokie kaip nereikšmingi apskaitos pažeidimai. Už šias veikas būtų taikomos Administracinės atsakomybės priemonės“, – teigia E. Jankevičius.
Tuo metu Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto vadovas Dainius Gaižauskas kategoriškai teigia, kad šios pataisos tik atvers kelią dar didesniam nusikalstamumui. Pasak buvusio kriminalinės policijos komisaro, šios pataisos paskatins vagystes, sukčiavimus ar netgi kontrabandą.
„Jeigu ministras siūlys šiek tiek pakelti sumą dėl kurios bus inkriminuota baudžiamoji atsakomybė, tai gali paskatinti ir vagystes, ir sukčiavimus, ir plėšimus. Vienaip ar kitaip baudžiamoji atsakomybė, kad ir nereali laisvės atėmimo bausmė, bet jei ji taikoma, ji šiek tiek atgraso. Taip sako specialistai. Aš to ir laikausi“, – pasakoja Seimo narys Dainius Gaižauskas.
Tačiau ministerijos iniciatyvoms pritariantis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis laikosi priešingos nuomonės. Pasak prokurorų vado, nusikalstamumas dėl tokių pakeitimų nepadidės – svarbiausias yra ne nustatytos bausmės dydis, o jos neišvengiamumas.
„Praktika yra nuėjusi tuo keliu, kad mes taikome pačią griežčiausią atsakomybę net ir toms veikloms, kurios nėra pačios pavojingiausios. Mes nesakome, kad tai nėra pažeidimai, tai teisės pažeidimai, bet turi būti pritaikyta tinkama atsakomybės rūšis“, – kalbėjo E. Pašilis.
Siūlomą naujovę teisėjai palaiko. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas tvirtina, kad kone dvidešimtmetį nebuvo daryta jokių esminių pakeitimų, todėl imtis permainų būtina.
„Iš tikrųjų Baudžiamajame įstatyme yra daug mirusių normų, kurios tiesiog netaikomos arba neveikia, arba taikomos ne pagal paskirtį. Yra daugybė normų Baudžiamajame įstatyme, kurios dubliuojasi su Administracinių nusižengimų Kodekse esančiomis normomis. Jau vien tai, kad jos dubliuojasi, yra negerai“, – sako A. Gutauskas.
Baudžiamoji atsakomybė nebus mažinama už korupcinius, smurtinius nusikaltimus, prekyba narkotikais.
Dar rengiamos Baudžiamojo kodekso pataisos Vyriausybę turėtų pasiekti šiemet, o vėliau pakeitimai turėtų būti svarstomi Seime.
Daugiau naujienų stebėkite TV3 žiniose:
