Tuo metu verslininkai jau siūlo iš anksto paruoštas išlikimo kuprines. Tačiau ekspertai įspėja – ne visos parduodamos kuprinės atitinka rekomendacijas. Be to, maksimali tokios kuprinės kaina viršija 200 eurų, o tai yra kone šimtu eurų brangiau nei namuose suruoštas išvykimo krepšys.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Karo ar kitų ekstremalių situacijų atveju specialistai pataria turėti išvykimo krepšį. Tiesa, į jį būtina susidėti asmens dokumentus, kurie turi būti sandariai uždaryti. Taip pat – pirmosios pagalbos rinkinį, jeigu susižeistumėte, ir vandens.
Tai dar ne viskas – žmonėms svarbu turėti grynųjų pinigų, kuriuos geriausia atskirai suvynioti į neperšlampamą maišelį. Taip pat reikia turėti ir užrašinę su artimųjų kontaktais, jeigu netyčia išsikrautų mobilieji telefonai. Nepamiršti reikia ne tik vandens, bet ir maisto atsargų. Pasak civilinės saugos specialistės, svarbu įsidėti maisto, kuris kaloringas ir neatima daug laiko jį paruošiant.
„Sausi maisto daviniai – pagaminti nėra sudėtinga, užpylus karštu vandeniu ar šaltu, o blogiausiu atveju galima ir sausą valgyti“, – patarė civilinės saugos valdybos vyriausioji specialistė Loreta Naraškevičienė.
Taip pat, pasak specialistės, išlikimo krepšyje būtinai reikia turėti įrankių, skirtų išlikti gamtoje. Pavyzdžiui, ugnies įžiebimo rinkinį, miegmaišį, tiek paprastą, tiek ant galvos esantį žibintuvėlį nakčiai. O jeigu dingtų ryšys, būtina turėti radijo imtuvą.
Specialistė pabrėžia, kad drabužius reikia rinktis pagal sezoną. Štai kelnės privalo būti laisvos, tad sijonus arba džinsus tektų palikti.
Pasak jos, kuprinės talpa turėtų būti apie 45 litrus, su kuo daugiau kišenių, atskira vieta miegmaišiui. Tačiau svarbu neprisikrauti nereikalingų daiktų – kuprinės svoris negali viršyti penktadalio žmogaus svorio. O sumažinti svorį, pasak Šaulių sąjungos atstovo, galima labai paprastai.
„Susikroviau pagal sąrašą – mano kuprinė svėrė apie 25 kilogramus. Etiketes nukarpiau, tada kokius nors raištelius, miegmaišis įdėtas į užvalkalą. Po truputį gavosi, kad kuprinė svėrė apie 16 kilogramų“, – sakė Šaulių sąjungos Mato Šalčiaus kuopos vadas Gabrielius Klimenka.
Dauguma kalbintų gyventojų, vis dėlto, išvykimo krepšių nepasiruošę:
„Nepasiruošėm, nežinau, ar ta išgyvenimo kuprinė padėtų labai stipriai. Lietuva tokia maža, kad nelabai pasislėpsi kur nors. Tikėkimės, kad jos net neprireiks, visų pirma.“
„Turim, žinokit, po penkias abudu, nes bėgsim į penkias skirtingas puses – pagal vėją tą dieną. <...> Istoriją pasiskaitykit, kiek kartų jau taip buvo – tai va, bus dar kartą, nieko čia tokio.“
„Yra pjūklelis, yra žvakė, žvejybiniai reikmenys.“
Pardavinėja jau paruoštus
Išvykimo krepšius ėmė pardavinėti ir verslininkai. Krepšyje yra radijas, mažas išgyvenimo rinkinys, vandens filtras, maisto davinys ir daug kitų dalykų.
„Kuprinė surinkta pagal LT72 rekomendacijas, mes savo įžvalgų prisidėjom, kad neprikrauti kuprinės nereikalingų daiktų, kaip dantų pasta, vaikų žaislai ir taip toliau. Maxi rinkinys kainuoja 215 eurų, o optimali 175 eurus“, – aiškino „Kuprinė72“ vadovas Tomas Stasiulevičius.
Verslininkai pastebi, kad pastaruoju metu žmonės vis labiau perka jau sudėtus išvykimo krepšius.
„Tiesiog nespėja atvažiuoti siuntos, nespėjam supakuoti, kad taip galėtumėm greitai išsiųst. Būdavo į savaitę vieną, o dabar į dieną dešimt“, – teigė T. Stasiulevičius.
Šaulių sąjungos atstovas tokią verslininkų idėją vertina teigiamai, tačiau jų parduodamų kuprinių nevadina „išvykimo krepšiais.“
Maža to, šaulių atliktas tyrimas parodė, kad verslininkų parduodami išvykimo krepšiai neatitinka rekomendacijų.
„Nė vienas iš krepšių, kurį aš tyriau, neatitiko tų rekomendacijų – vieni dalinai, kiti visiškai neatitiko arba tik labai mažai. Jeigu individualiai pirkčiau tuos elementus, gautųsi 100 eurų pigiau“, – sakė G. Klimenka.
Tiek civilinės saugos specialistai, tiek Šaulių sąjungos atstovai sutinka – žmonės nėra pakankamai pasiruošę, jeigu juos užkluptų ekstremali situacija ar karas.
„Pakankamai galėsime sakyti tuomet, kai 100 procentų Lietuvos gyventojų turės išvykimo krepšį. Trūksta dar tokio sąmoningumo“, – sakė L. Naraškevičienė.
„Bėda ta, kad dalis žmonių mato tą ilgą sąrašą, jo išsigąsta ir tada galvoja, kad viską paraidžiui reikia susidėti. Reikėtų sąrašą siaurintis – žiūrėti, kokie būtiniausi dalykai, kurie padės 72 valandas išgyventi autonomiškai“, – kalbėjo G. Klimenka.
Visą sąrašą apie tai, ką susidėti į išvykimo krepšį bei kaip elgtis ištikus pavojui galima rasti „LT72“ interneto svetainėje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:















































































































































































































































