Pagal dabar galiojančius įstatymus, žmonių pelenus su urna būtina palaidoti kapo duobėje ar specialiame kolumbariume. Tiesa, juos dar galima ir išbarstyti, tačiau tik tam skirtose vietose kapinėse. Pavyzdžiui, Vilniuje, Liepynės kapinėse, tam skirtas žemės plotelis.
Bet netrūksta atvejų, kai paskutinė velionio valia svarbesnė, nei Seimo narių priimti įstatymai. Prieš penkerius metus mirusios aktorės Galinos Dauguvietytės urna su pelenais artimieji užkasė jos gimtinėje, po klevu. Bet teisiškai iki šiol tai nelegalu.
Pajūryje, prie Olando kepurės, vaikštinėjantys žmonės taip pat gali išvysti pelenų ir specialių žetonų, identifikuojančių mirusįjį.
„Buvo rastos urnos, tai vienu atveju buvom radę šiukšliadėžėje išmestą urną, greičiausiai nuo pelenų, na, o dviem atvejais buvo ties Olandų skardžiu, buvo ir žmonių pranešimas, kad mėtosi, tiesiog numestos urnos ir matosi išbarstyti pelenai, vienu atveju buvo ir netgi žetonas“, – sako Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.
Tad dabar grupė parlamentarų siūlo leisti žmonėms barstyti pelenus ne tik kapinėse.
„Ir dabar tuos pelenus žmonės barsto, kur nori, ir tą daro nelegaliai, neteisėtai, kiekvienais metais gaunama nemažai pranešimų apie tai, kad ant Olando kepurės, paplūdimiuose, net nuo Palangos tilto yra barstomi pelenai, ir tai yra daroma neteisėtai. Mano siekis yra padaryti tai legaliai“, – pasakoja socialdemokratas Linas Jonauskas.
Štai, ką galvoja gyventojai:
„Nežinau, neįsivaizduoju, iš ko tie pelenai, gal nėra taip ir blogai, žmonės, man atrodo, baisesnių dalykų į jūrą paleidžia.“
„O koks skirtumas, ar legaliai, ar nelegaliai, tai geriau tą veiklą legalizuoti, negu kad kažkas išbarsto, žetonus palieka, ten kažkaip negražiai, tai geriau legaliai.“
„Nu aš nežinau, čia kiekvieno turbūt pasirinkimas. Kaip nori, taip tegul daro. Nežinau, dar iki senatvės biškį liko.“
Tačiau barstyti pelenus į jūrą būtų galima tik į ją išplaukus. Įstatymo projekte numatyta, kad tą daryti būtų galima ne arčiau, kaip 5 kilometrai iki pakrantės. Taip pat būtų leidžiama pelenus berti upių ruožuose, už gyvenviečių.
„Su miškais yra sudėtinga situacija dėl to, kad apie pusė miškų yra privatūs ir galim susidurti su įvairiais dalykais, kada žmonės, ar ceremonijos gali nuklysti į įvairiais vietas ir t.t.“, – teigia L. Jonauskas.
Visgi Seimo komitetuose parlamentarai gali nuspręsti leisti pelenus barstyti ar užkasti ir privačiame sklype.
„Tačiau savo valdoje, po ąžuolu, kažkokioje sakralinėje vietoje, ar toje vietoje, kuri sukelia psichologinių, tiek mirusiam, tiek artimiesiems teigiamų dalykų, minčių ir emocijų, žinoma, netrukdys tas dalykas. Ir pasikartosiu, ten kur yra protingumo kriterijus, tai tos įstatymo nuostatos iš viso nėra labai reikalingos“, – kalbėjo darbietis Andrius Mazuronis.
„Gamtiniu požiūriu tai nėra kažko ypatingo, blogo, čia daugiau kalbame apie estetinį dalyką, apie apskritai žmonių, sakykim, viešose vietose, ar tai turi būti, ar neturi būti, čia daugiau kultūros reikalai. Gamtine prasme, gamtai nuo to nei geriau, nei blogiau“, – sako Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.
Tačiau mirusiojo pelenų išbarstymui griežtai nepritaria katalikų bažnyčia. 2016-aisiais Vatikanas priėmė tokį draudimą, argumentuodamas, kad pelenų išbarstymas didina riziką, kad mirusiųjų nepasieks maldos.
Jei mirusysis yra aiškiai pareikalavęs, kad būtų kremuojamas ir jo pelenai išbarstyti sumetimais, prieštaraujančiais krikščionių tikėjimui, toks asmuo, vadovaujantis teisės nuostatais, krikščioniškai nelaidotinas.
Praktikuojanti katalikė, Seimo valstietė Agnė Širinskienė į tokį projektą taip pat žiūri atsargiai.
„Iš esmės nelieka žmogaus atminimo ir tos vietos, kur galės jį aplankyti, ar įamžinti, ne tik giminės, bet ir dažnai draugai ir pažįstami, be abejo, gali būti tokia problema“, – pasakoja valstietė Agnė Širinskienė.
Be to, ji įžvelgia ir paliekamą spragą įstatyme. Jame numatyta, kad urną su pelenais artimieji gali laikyti namuose laikinai. Tačiau kas yra laikinai – nepaaiškinama.
„Iš esmės namų spintoje gali būti laikomi palaikai, taip pat, manyčiau, ir higienos sumetimais nėra gerai, aš jau nekalbu apie tai, iš pagarbos mirusiojo atminimui, ar tai yra gerai“, – teigia A. Širinskienė.
2003-aisiais mirusio klaipėdiečio artimieji išpildė velionio prašymą – į jūrą jo pelenus išbarstė iš lėktuvo. O 2004-aisiais nuskambėjo istorija, kai iš tuo metu Klaipėdos uostui priklausiusio laivo Šakiai į vandenį atviroje jūroje buvo išbarstyti jūrų kapitono, mokslininko Povilo Almio Mažeikos pelenai.
